Rudakrūtis ežys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Erinaceus europaeus)
Jump to navigation Jump to search
Erinaceus europaeus
Erinaceus europaeus
Rudakrūtis ežys
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Eulipotyphla
(Wikispecies-logo.svg Eulipotyphla)
Šeima: Ežiniai
(Wikispecies-logo.svg Erinaceidae)
Gentis: Paprastieji ežiai
(Wikispecies-logo.svg Erinaceus)
Rūšis: Rudakrūtis ežys
(Wikispecies-logo.svg Erinaceus europaeus)
Binomas
Erinaceus europaeus
Linnaeus, 1758
Paplitimas
Paplitimo arealas
Rudakrūčių ežių paplitimo arealas (tamsiai žalia spalva)

Rudakrūtis ežys (Erinaceus europaeus) – ežinių (Erinaceidae) šeimos, paprastųjų ežių (Erinaceus) genties žinduolių rūšis. Ilgą laiką buvo laikomas viena rūšimi kartu su šiauriniais baltakrūčiais ežiais (Erinaceus roumanicus) ir pietiniais baltakrūčiais ežiais (Erinaceus concolor), kurie jam buvo priskirti kaip porūšiai, tačiau po išsamių genetinių ir morfologinių tyrimų visi jie išskirti į atskiras rūšis.

Rudakrūtis ežys

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stambiausia paprastųjų ežių (Erinaceus) genties rūšis. Kūnas 230–280 mm ilgio. Suaugęs rudakrūtis ežys įprastai sveria 750–1213,5 g[2], o maksimalus užregistruotas svoris 2 kg. Kai kurie individai, gyvenantys natūraliomis sąlygomis laisvėje gali sverti iki 1600 g, bet tai dažniausiai prieš žiemos įmygį. Vasarą subrendę individai yra lengvesni nei rudens metu ir vidutiniškai sveria apie 800 g, mažiausias subrendusio svoris 500 g.

Nugara ir šonai apaugę trumpais tamsiais spygliais, ant pilvo yra gelsvi plaukai.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitę pietvakarių, šiaurės vakarų Europoje bei vakarinėje Šiaurės Europoje dalyje. Rytuose nuo šiaurės Europos jų savaiminis arealas pasiekia Rusijos Valdajaus aukštumą ir Volgos ištakas.

Arčiausiai nuo Lietuvos rudakrūčių ežių populiacijos gyvena šiaurės rytų Latvijoje, nesiekdamos Dauguvos, tiksliau vidurio Vidžemėje ir vidurio Latgaloje bei į šiaurę ir rytus nuo jų.

Buveinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena miškų pakraščiuose, krūmuose, soduose, parkuose.

Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rudakrūčiai ežiai yra naktiniai gyvūnai, kurie per naktį gali nueiti vieną ar du kilometrus, ieškodami maisto. Pasibaigus vegetaciniam sezonui, spalio – lapkričio mėn. užmiega žiemos miegu. Žiemos miego metu sulėtėja fiziologiniai procesai, kūno temperatūra nukrinta 5–6 laipsniais. Pavasarį, kylant temperatūrai kovo – balandžio mėnesiais širdis ima plakti tankiau. Prabunda, kai aplinkos temperatūra pakyla iki 15 laipsnių. Stipriai atšilus žiemos metu, taip pat gali prabusti. Iškilus pavojui ežiai susiriečia į spyglių kamuoliuką norėdami apsiginti.

Rudakrūčių ežių patinai ir patelės lytiškai subręsta per 253 dienas. Nėštumas užtrunka 30 dienų. Gimsta 4–6 (rečiau 2–10) pliki ir akli, apie 12–25 g svorio jaunikliai, kuriems po kelių dienų užauga spygliai. Praregėti pradeda 14 dienų amžiaus. Nuo 21 dienos ima kaltis pieniniai dantys. Per maitinimo laiką jie priauga iki 235 g svorio. Jaunikliai 42 dienas būna maitinami tėvų.

Rudakrūčiai ežiai (Erinaceus europaeus) ir šiauriniai baltakrūčiai ežiai (Erinaceus roumanicus) tarpusavyje gali kryžmintis.[reikalingas šaltinis]

Priešai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gamtoje rudakrūčių ežių priešai yra Europiniai opšrūs, rudosios lapės, miškinės kiaunės, didieji apuokai, kilnieji ereliai.

Auginimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rudakrūčius ežius galima auginti. Klaidingai yra manoma, kad ežiams galima duoti pieno, jo net tik kad negalima, bet jis yra ir kenksmingas jiems (paleidžia vidurius)[reikalingas šaltinis]. Tinka virtas vištos skeletas, kuris stiprina dantis. Maisto racionas gana įvairus: sliekai, smulkūs graužikai, varlės, vabzdžiai, sraigės, kruopos, duona ir kt. Gamtoje ežiai gyvena 7–8 metus, o nelaisvėje gali sulaukti 11,7 metų. Nelaisvėje auginami rudakrūčiai ežiai trimis mėnesiais subręsta anksčiau už gyvenančius laisvėje.

Papildomi duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rudakrūčių ežių kūno temperatūra 34,0ºC. Gana greitai bėga, gerai plaukia vandenyje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Erinaceus europaeus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-09-09. 
  2. genomics.senescence.info / Age entry for Erinaceus europaeus

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka