Pereiti prie turinio

Paprastieji ežiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Erinaceus
Šiaurės vakarų Europos ežys (Erinaceus europaeus)
Rudakrūtis ežys (Erinaceus europaeus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Eulipotyphla
( Eulipotyphla)
Šeima: Ežiniai
( Erinaceidae)
Pošeimis: Ežiai
( Erinaceinae)
Gentis: Paprastieji ežiai
( Erinaceus)
Binomas
Erinaceus
Linnaeus, 1758

Paprastieji ežiai (Erinaceus) – ežinių šeimos gentis.

Tai nedideli gyvūnai, kurių kūnas 13-27 cm ilgio. Sveria 0,4–1,1, prieš žiemos įmygį kartais iki 2 kg. Nugara ir dalis šonų apaugę dygliais. Tarp dyglių auga ilgi, ploni ir reti plaukai. Pilvas apaugęs ilgais ir šiurkščiais rausvais ar pilkais plaukais. Nugaros spalva kintanti – nuo tamsiai rudos iki juodos ar net baltos. Uodega trumpa, vos 1–5 cm ilgio. Galva gana stambi, burnos dalis šiek tiek ištįsusi. Ausys nedidelės, plačios, apvalios.

Gyvena miškų pakraščiuose, kirtavietėse, krūmynuose. Aptinkami taip pat stepėse ir miškastepėse; vengia užpelkėjusių vietų ir aukštų miškų. Dažni agrariniame kraštovaizdyje. Aktyvūs prietemoje ir naktį.

Rudakrūčiai ežiai (Erinaceus europaeus) ir šiauriniai baltakrūčiai ežiai (Erinaceus roumanicus) žiemai iš sausos žolės ir lapų įsirengia antžeminį lizdą ir iki pavasario įminga (žr. įmigis).

Visaėdžiai, bet daugiau suėda gyvulinio maisto: pelinių graužikų, driežų, varlių, įvairių vabzdžių ir lervų.

Šiaurinėje arealo dalyje poravimasis prasideda pavasarį, po įmygio. Per metus būna viena vada, kurioje 3–8 jaunikliai. Vos gimę ežiukai jau turi vos pastebimus dyglius. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais. Gyvena apie 6 metus.

Gentyje yra 4 rūšys[1]: