Endriejavas
Endriejavas | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
55°41′49″š. pl. 21°43′19″r. ilg. / 55.697°š. pl. 21.722°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Klaipėdos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Endriejavo seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 718 | |||||||||||||||
|
Endriejavas – miestelis Klaipėdos rajone, prie kelio KK197 Vėžaičiai-Rietavas. Seniūnijos centras, Endriejavo seniūnaitija.
Stovi Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia, pastatyta 1943 m., veikia Endriejavo vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1946 m.), paštas (LT-96035).
Šiauriniame miestelio pakraštyje telkšo Kapstato ežeras, šiauriniu pakraščiu teka Minijos intakas Veiviržas. 4 km į šiaurės vakarus – Ablingos memorialinis ansamblis. Prie miestelio išsidėstęs Endriejavo kalvagūbris (iki 130 m virš jūros lygio).
Istorija
1630 m. minima Endriejavo giria. Kaimas minimas nuo XVIII a. pradžios. 1780 m. pastatyta medinė bažnyčia. XIX a. Endriejavas buvo garsus grūdų ir linų prekymečiais.
Nuo 1837 m. priklausė Rietavo Oginskiams. Apie 1800 m. įkurta parapija, nuo XIX a. pradžios veikė parapinė mokykla, kurią 1808 m. lankė 21, 1853 m. – 34 mokiniai. Mokykla po 1863 m. sukilimo uždaryta, bet 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. Nuo 1948 m. mokykla tapo septynmetė, nuo 1955 m. vidurinė mokykla.
1835 m. Irenėjus Kleopas Oginskis panaikino baudžiavą. 1862 m. varpinėje pakabintas tuo metu didžiausias varpas Žemaitijoje. Spaudos draudimo metais miestelio šviesuomenę spauda aprūpindavo kunigas, rašytojas, vėliau Steigiamojo Seimo atstovas Povilas Dogelis.
Po Pirmojo pasaulinio karo Endriejave veikė garinė pieninė, 3 lentpjūvės, 9 malūnai, vilnų karšykla. Per Antrąjį pasaulinį karą sudegė didelė dalis miestelio, bažnyčia. 1945 m. gegužę Lietuvos partizanų būrys (120 žmonių, vadas K. Tycius) užėmė Endriejavą, paėmė į nelaisvę 18 stribų. 1950 m. vasario ir gegužės mėn. Žemaičių apygardos Nemuno būrio partizanai puolė miestelį.[1]
1946–1952 m. buvo ligoninė, vėliau ambulatorija. 1946 m. įsteigta biblioteka, 1976 m. vaikų darželis. Nuo 1948 m. buvo „Bolševiko“ kolūkio centras.
1947 m. advokatas ir vaistininkas Stasys Vaitkus atidaro vaistinę. Po trijų metų darbo, senasis vaistininkas buvo pakeistas kitu, lojalesniu komunistų valdžiai. Nepriklausomos Lietuvos inteligento Stasio Vaitkaus šeima neturėdama jokio kito pragyvenimo šaltinio buvo pasmerkta badui.
2009 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 1K-58 patvirtino Endriejavo herbą.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1861–1950 m. | Endriejavo valsčiaus centras |
sovietmetis | Endriejavo apylinkės centras |
nuo 1993 m. | Endriejavo seniūnijos centras |
Pavadinimo kilmė
Iki XVIII a. pabaigos kaimas vadinosi Vaitkaičiais. Manoma, kad dabartinis pavadinimas atsirado pagal pirmosios bažnyčios statytoją Andriejų Radzevičių. Dar XX a. tarpukariu buvo rašomas kaip Andriejavas [2] arba Andriejava.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2001 m. | |||||||
1833 m. | 1841 m. | 1886 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
90 | 220 | 316 | 273 | 413 | 482 | ||
1976 m.[3] | 1979 m.sur. | 1985 m.[4] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | - | ||
473 | 547 | 605 | 731 | 718 | - | ||
|
Žymūs žmonės
- Edvardas Turauskas (1896-1966), lietuvių bendruomenės užsienyje veikėjas, žurnalistas.
- Kazimieras Vytautas Kryževičius (1930-2004), politinis bei visuomenės veikėjas.
- Pranas Piaulokas (1945-2008), kino ir teatro aktorius, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
Šaltiniai
- ↑ Endriejavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 506 psl.
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/andriejavas.html
- ↑ Endriejavas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 350 psl.
- ↑ Endriejavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 510
Literatūra
- Endriejavas (sud. Virginijus Jocys, Antanas Žemgulis). - V.: Versmė, 2010. - iliustr. - ISBN 978-9955-589-16-7
Nuorodos
- Endriejavas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 343 psl.
- Istorija ir žemėlapiai
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Žadeikiai – 6 km | |||||||||||
VĖŽAIČIAI – 16 km GARGŽDAI – 21 km |
|
Girdvainai – 7 km RIETAVAS – 14 km | |||||||||
Rudgalviai – 5 km VEIVIRŽĖNAI – 15 km |
|