Pereiti prie turinio

Juros periodo krantas

Dorseto ir Rytų Devono krantas
Pasaulio paveldo sąrašas

Juros periodo kranto dalis
Vieta Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Tipas Kultūrinis
Kriterijus viii
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 1029
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 2001  (25-oji sesija)
Juros periodo krantas šalies/regiono žemėlapyje
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Juros periodo krantas (angl. Jurassic Coast), dar vadinamas Dorseto ir Rytų Devono krantu (angl. Dorset and East Devon Coast), – UNESCO Pasaulio paveldo objektas pietinėje Anglijos pakrantėje, prie Lamanšo sąsiaurio. Jis tęsiasi apie 154 km – nuo Eksmuto Rytų Devone iki Stadlendo įlankos Dorsete. 2001 m. ši teritorija įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.[1]

Pakrantėje atsiveria beveik nenutrūkstama uolienų seka, apimanti maždaug 185 mln. metų geologinės istorijos – nuo triaso iki kreidos periodo. Čia susiformavo įvairūs geologiniai dariniai: gamtinės arkos, smailės, izoliuotos uolos, įlankos ir sąnašinė nerija, jungianti Portlando salą su žemynu. Dažnos nuošliaužos atidengia fosilijas, liudijančias šio regiono augalijos ir gyvūnijos evoliuciją.

Lalvorto užutėkyje aptiktas suakmenėjęs miškas, o Laim Ridžise išskiriama daugiau kaip 70 uolienų sluoksnių,[2] kuriuose randama įvairių amonitų rūšių. Čia gyvenusi fosilijų rinkėja Meri Ening atrado pirmuosius jūrų roplių skeletus ir reikšmingai prisidėjo prie paleontologijos mokslo raidos.

Geologinę ir gamtinę informaciją lankytojams teikia Čarmuto paveldo pakrantės centras. Visa teritorija pasiekiama einant Pietvakarių pakrantės pėsčiųjų taku (angl. South West Coast Path).

Pasaulio paveldo objektas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juros periodo krantas tęsiasi nuo Orkombo kyšulio prie Eksmuto iki Senojo Hario uolų netoli Svonidžo. Jo bendras ilgis siekia apie 154 km. 2001 m. jis tapo pirmuoju Jungtinėje Karalystėje į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktu visiškai natūraliu objektu.[3] Vakarinę ribą žymi 2002 m. pastatyta skulptūra „Geoneedle“, sukurta iš vietinių uolienų.[4]

Pakrantę sudaro aštuonios saugomos atkarpos, apimančios svarbiausias geologines vietoves[5] – nuo Eksmuto ir Sidmuto iki Laim Ridžiso, Portlando, Česilo paplūdimio, Flito lagūnos ir Svonidžo.

Šiose teritorijose natūralūs erozijos procesai atidengia nuoseklų nuosėdinių uolienų sluoksnių kompleksą, leidžiantį tyrinėti 185 mln. metų trukusią Žemės geologinę raidą.[6] Lalvorto užutėkyje išlikęs suakmenėjęs miškas, kuriame aptinkama pušūnų, paparčių ir cikūnų liekanų.[7]

Dardl Doras
Juros periodo klintys Portlando saloje, eksploatuotos karjeruose

Pakrantę sudaro triaso, juros ir kreidos periodų uolienos, atspindinčios visą mezozojaus erą.[8]

Rytų Devone vyrauja raudonojo smiltainio triaso uolos,[9] kurios Ladramo įlankoje suformavo įspūdingus stulpų pavidalo darinius. Laim Ridžise ir Čarmute paplitę juros periodo moliai bei skalūnai, todėl šiose vietovėse dažnos nuošliaužos. Česilo paplūdimys yra tipiškas barjerinio paplūdimio pavyzdys – jis atskiria Flito lagūną, svarbią saugomą gamtinę teritoriją.

Lalvorto užutėkyje bangų ardomos uolienos suformavo pasagos formos įlanką, o netoliese yra natūrali Dardl Doro arka. Kreidos klintys sudaro Senojo Hario uolas prie Hendfasto kyšulio.[10] Aukščiausias pakrantės taškas – Golden Kapas (191 m), iškilęs tarp Bridporto ir Čarmuto.[11]

Pakrantėje aptinkama gausybė reljefo formų: sąsmaukos, gamtinės arkos, uolų raukšlės ir ryškiai kontrastuojančios pakrantės atkarpos. Ši įvairovė paverčia regioną tarptautinės reikšmės geologinių tyrimų objektu.[12]

XVIII a. pabaigoje prancūzų gamtininkas Žoržas Kiuvjė nustatė, kad dalis fosilijų neturi gyvų atitikmenų. Tai tapo svariu argumentu, pagrindusiu rūšių išnykimo galimybę ir paskatinusiu paleontologijos mokslo raidą.[13] Rytų Devono ir Vakarų Dorseto pakrantėse fosilijos ilgą laiką buvo renkamos kaip suvenyrai ar pramogai.

Laim Ridžise gyvenusi Meri Ening (1799–1847 m.) išgarsėjo kaip išskirtinė fosilijų rinkėja. Ji pirmoji atrado pilną ichtiozauro skeletą, vėliau – pleziozaurų, pterozaurų ir kitų priešistorinių gyvūnų liekanas.[14]

Antrojo pasaulinio karo metais dalis pakrantės buvo perduota Karo ministerijai kariniams tikslams, todėl kai kuriose vietovėse – pavyzdžiui, Lalvorto užutėkyje ar Kimeridže – prieiga iki šiol išlieka ribota.[15]

Pakrantė, ypač aplink Portlandą, nuo seno laikoma pavojinga laivybai. 2007 m. Branskombe sudužęs krovininis laivas MSC Napoli sukėlė didžiausią aplinkosauginį incidentą šioje teritorijoje.[16]

Priežiūra ir lankymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakrantė nuolat veikiama audrų ir intensyvios erozijos. Tvarkymo politika siekia suderinti natūralius gamtos procesus ir žmonių saugumą:[17] gyvenamųjų vietovių (Čarmuto ar Veimuto) pakrantės tvirtinamos inžinerinėmis priemonėmis, o atokesniuose ruožuose leidžiama erozijai vykti natūraliai.[10]

Čarmuto paveldo centras supažindina lankytojus su regiono geologija ir biologine įvairove, eksponuoja fosilijų kolekcijas bei organizuoja edukacines programas.[18]

Visa pakrantė pasiekiama Pietvakarių pakrantės pėsčiųjų taku (angl. South West Coast Path),[19] tačiau dėl nuošliaužų ir uolienų griūčių kai kuriose vietose vaikščiojimas gali būti pavojingas.[20][21][22][23][24]

  • Harris, Paul (2014). The Jurassic Coast: Britain's Heritage Coast. Amberley Publishing Limited. ISBN 978-1-4456-1922-4.
  • Turnbull, Ronald (2015). Walking the Jurassic Coast: Dorset and East Devon. Cicerone Press. ISBN 978-1-78362-218-4.
  1. ↑ „World Heritage Committee Inscribes 31 New Sites on the World Heritage List“ (anglų). UNESCO. 2001-12-14. Nuoroda tikrinta 2025-09-16.
  2. ↑ Turnbull 2015, p. 31.
  3. ↑ „Dorset and East Devon Coast“. UNESCO World Heritage Centre. 2001. Nuoroda tikrinta 2025-09-16.
  4. ↑ Harris 2014, p. 1.
  5. ↑ Nomination of the Dorset and East Devon Coast for Inclusion in the World Heritage List (Ataskaita). Dorset County Council. 2000. p. 8.
  6. ↑ „What is the Jurassic Coast?“. Jurassic Coast World Heritage Site. 2016. Suarchyvuotas originalas 2016-07-22.
  7. ↑ „Fossils of the Jurassic Coast“. Jurassic Coast World Heritage Site. 2016. Suarchyvuotas originalas 2016-08-27.
  8. ↑ „Highlight: The Coast from the Sea“. Jurassic Coast World Heritage Site. 2016. Suarchyvuotas originalas 2016-08-27.
  9. ↑ „Budleigh Pebbles“. Jurassic Coast Trust. Suarchyvuotas originalas 2021-11-23.
  10. 1 2 Ford, Anjana K. (2011-06-01). „Dr Anjana K. Ford answers questions on the Jurassic Coast“. Royal Geographical Society. Suarchyvuotas originalas 2016-08-26.
  11. ↑ Turnbull 2015, p. 115.
  12. ↑ Edwards, Richard Anthony (2008). Geology of the Jurassic Coast: The Red Coast Revealed: Exmouth to Lyme Regis. Coastal Pub. ISBN 978-0-9544845-4-5.
  13. ↑ McGowan, Christopher (2001). The Dragon Seekers. Persus Publishing. pp. 3–4. ISBN 0-7382-0282-7.
  14. ↑ Cadbury, Deborah (2000). The Dinosaur Hunters: A True Story of Scientific Rivalry and the Discovery of the Prehistoric World. Fourth Estate. pp. 4–5. ISBN 978-1-85702-963-5.
  15. ↑ Harris 2014, p. 86.
  16. ↑ „Stricken cargo ship run aground“. BBC News. 2007. Suarchyvuotas originalas 2007-02-27.
  17. ↑ Sue Paz (2012-10-06). „Jurassic Coast: Safeguarding Dorset's eroding coastline“. BBC. Nuoroda tikrinta 2025-09-18.
  18. ↑ „Charmouth – Gateway to the Jurassic Coast“. Charmouth Portal. Suarchyvuotas originalas 2016-08-12.
  19. ↑ „The Official Guide to the SWCP“. South West Coast Path. SWCP Team. 2004. Suarchyvuotas originalas 2015-09-08.
  20. ↑ „Landslip is 'worst in 100 years'“. BBC News. 2008.
  21. ↑ „Cliff landslip death: Charlotte Blackman '10ft from safety'“. BBC News (Didžiosios Britanijos anglų). 2012-12-18. Nuoroda tikrinta 2025-09-18.
  22. ↑ „Large rockfall at West Bay on Jurassic Coast“. The Guardian. 2016-08-17. Nuoroda tikrinta 2025-09-18.
  23. ↑ „Jurassic Coast cliff fall: Warnings after cliff collapse at Hive Beach“. BBC News. 2020-08-29. Nuoroda tikrinta 2025-09-18.
  24. ↑ „Jurassic Coast cliff collapses in biggest UK rockfall for 60 years“. The Guardian (anglų). 2021-04-15. Nuoroda tikrinta 2025-09-18.

50°36′23″ š. pl. 3°23′3″ v. ilg. / 50.60639°š. pl. 3.38417°r. ilg. / 50.60639; 3.38417