Hendersono sala
24°21′ p. pl. 128°19′ v. ilg. / 24.350°š. pl. 128.317°r. ilg.
| Hendersono sala | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
 | |
| Hendersono salos pakrantė | |
| Vieta |  Jungtinė Karalystė (Pitkerno salos) |
| Tipas | Gamtinis |
| Kriterijus | vii, x |
 Nuoroda |
(angl.) (pranc.): 487 |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1988 (12-oji sesija) |
  Hendersono sala šalies/regiono žemėlapyje
| |
 Vikiteka: | Hendersono sala |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Hendersono sala (angl. Henderson Island) – negyvenama koralinė sala Ramiajame vandenyne, Pitkerno salų teritorijoje (JK valda), 193 km į šiaurės rytus nuo Pitkerno salos. Plotas 37,3 km². Ilgis 9,6 km, plotis 5,1 km. Salos paviršius iškyla iki 33 m. Gausu fosfatų, tačiau priešingai nei kitose fosfatinėse Okeanijos salose (Nauru, Banaboje, Makatea) gavyba nevykdoma. Nėra gėlo vandens.
Hendersono saloje gyvena endeminės paukščių rūšys: Hendersono švygžda (Porzana atra), Hendersono vaisinis purplelis (Ptilinopus insularis), Hendersono loriketa (Vini stepheni). Yra endeminių augalų, sraigių, drugių rūšių.
Archeologiniai radiniai rodo, kad Hendersono sala buvo gyvenama polineziečių. 1606 m. salą atrado portugalų ekspedicija, vadovaujama Pedro Fernandes de Queiros ir pavadino San João Baptista. 1819 m. ją pasiekė britai ir pavadino Hendersono vardu. 1820–1821 m. saloje buvo palikti trys Essex laivo įgulos nariai. 1957 m. saloje rastas vyras, čia nublokštas ir išgyvenęs 2 mėnesius.
1988 m. Hendersono sala dėl savo endeminės ir nepaliestos gamtos įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Susiję pasaulio paveldo objektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seišeliai: Aldabros atolas (1982)
Saliamono Salos: Rytų Renelis (1998)
