Dyburių senosios kapinės

Koordinatės: 55°56′44″š. pl. 21°35′47″r. ilg. / 55.94562°š. pl. 21.596411°r. ilg. / 55.94562; 21.596411
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dyburių senosios kapinės

Dyburių kapinių vaizdas iš pietų pusės
Dyburių senosios kapinės
Dyburių senosios kapinės
Koordinatės
55°56′44″š. pl. 21°35′47″r. ilg. / 55.94562°š. pl. 21.596411°r. ilg. / 55.94562; 21.596411
Vieta Plungės rajonas
Seniūnija Šateikių seniūnija
Plotas 0,04 ha
Naudotas XVIXIX a.
Žvalgytas 1974, 2000, 2010 m.

Dyburių senosios kapinės (arba Marų kapeliai) yra vakariniame Plungės rajono savivaldybės pakraštyje, Dyburiuose (Šateikių seniūnija), 2 km į šiaurę nuo kelio  A11  ŠiauliaiPalanga , Minijos kairiajame krante.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos į upės vingio kilpą įsiterpiančio kyšulio viršūnėje. Jos netaisyklingo plano, pailgos šiaurės - pietų kryptimi, 25 m ilgio ir 18 m pločio, apjuostos griovio ir žemių-akmenų pylimo, vidaus pusėje aptvertos statinių tvora, kurios pietiniame gale yra varteliai. Pakraščiuose ant pylimo auga keletas senų ąžuolų ir kitų medžių. Laidojimo žymių nesimato.

Kapinėse stovi koplytėlė, koplytstulpis ir 6 kryžiai. Jie mediniai, priekiniais fasadais atsukti į pietus. Prie vieno kryžiaus pritvirtinta medinė Nukryžiuotojo skulptūra. Koplytėlė stačiakampė stačiasienė, vienkamarė, dvišlaičiu skardos stogeliu, su Marijos ir vaikelio skulptūra.

Teritorijos plotas – 0,04 ha.

0,15 km į pietvakarius yra Dyburių (Bulikų) senosios kapinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veikė XVIXIX a., vadinamos Kapeliais, Marų kapeliais. Jose laidoti Dyburių kaimo gyventojai. Mirusius pradėjus laidoti Kartenos parapijos kapinėse, kaimo kapinaitėse retsykiais laidoti savižudžiai, skenduoliai, nekrikštyti mirę kūdikiai, 19171918 m. – dizenterijos aukos.

Nuo seno kapinėse buvo statomi mažosios memorialinės architektūros statiniai, prie kurių kaimo gyventojai rinkdavosi per gegužines pamaldas paminėti mirusiųjų. Pamaldos prasidėdavo kaime prie Navardauskų sodybos kryžiaus, nuo kurio, giedant Visų Šventųjų litaniją, eisena patraukdavo į kapines.[1]

Kapines 1974 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 2000 ir 2010 m. – Julius Kanarskas.

Kapinės su jose esančiais kryždirbystės statiniais vertingos kaip Žemaičių kraštui būdingas etninės kultūros paminklas. Kultūros vertybių registre neregistruotos.

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Veronika Simutienė. Dyburiai // Žemaičių saulutė, 1997 m. spalio 10 d., Nr. 37