Dvikupris kupranugaris
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Camelus bactrianus |
|---|
 Dvikupris kupranugaris (Camelus bactrianus) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Camelus bactrianus Linnaeus, 1758 |
Dvikupris kupranugaris (Camelus bactrianus) – kupranugarinių (Camelidae) šeimos porakanopis žinduolis, plačiai išplitęs Azijoje kaip naminis gyvūnas, tačiau retai sutinkamas natūralioje gamtoje.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dvikupriai kupranugariai nuo vienkuprių kupranugarių skiriasi išvaizda. Jų kūno ilgis siekia iki 3 m, aukštis ties ketera siekia 180-230 cm. Vidutinė masė – 450-500 kg. Turi trumpą, iki 50 cm ilgio, uodegą. Kailio spalva įvairi, nuo rusvai pilkos iki tamsiai rudos, o patys ilgiausi plaukai dengia kaklą. Žiemai dvikupriams kupranugariams užauga tanki ir ilga vilna, tačiau pavasarį, kylant oro temperatūrai, jie labai sparčiai šeriasi.
Dvikupriai kupranugariai turi ilgą kaklą ir ištęstą galvą. Viršutinė jų lūpa perskelta, o akys apsaugai nuo smėlio ir vėjų pridengtos ilgų blakstienų. Kaip vienkupriai kupranugariai, geba užspausti nosį. Kupranugarių kojos baigiasi dviem pirštais, tačiau jie į žemę remiasi ne kanopomis, bet padų pagalvėlėmis.
Fiziologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kupranugarių skrandį sudaro keletas skyrių, palengvinančių augalinio maisto virškinimą.
Kuprose, skirtingai nuo plačiai paplitusios nuomonės, šie gyvūnai kaupia ne vandenį, bet riebalus. Prie nepalankių gyvenimo sąlygų prisitaikę ir vidaus organai: specifinės sandaros inkstai iš organizmo šalina tirštesnį šlapimą. Be to, kupranugarių eritrocitai yra ne apvalūs, kaip daugumos žinduolių, bet ovaliniai, todėl šie gyvūnai vienu metu gali išgerti didelį kiekį vandens. Dvikupriams kupranugariams būdingi didesni kūno temperatūros svyravimai nei kitiems žinduoliams: jos svyravimai gali siekti iki 8 °C, dėl to mažesnis tiek kūno perkaitimo, tiek peršalimo pavojus.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Praeityje dvikupriai kupranugariai buvo plačiai paplitę visoje Centrinėje Azijoje, įskaitant Šiaurės Rytų Kiniją. Tačiau jau trečiajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą šie gyvūnai buvo domestikuoti. Šiuo metu tokių gyvūnų skaičius siekia 2,5 mln. Laukinių dvikuprių kupranugarių populiacija, suskaidyta į tris tarpusavyje nesusijusius arealus, siekia apie 950. Viena iš tokių grupių gyvena Takla Makano dykumoje, kita Lob Noro žemumoje ir trečioji – Gobio dykumoje.
Gyvenimo būdas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Laukiniai kupranugariai žiemos metu laikosi arčiau vandens telkinių, o vasaros metu traukia į sausas stepes, pusdykumes ir dykumas. Jų gyvenamoje teritorijoje metinės oro temperatūros amplitudės siekia 70 °C: nuo -30 °C žiemos metu iki +40 °C – vasaros metu.
Dvikupriai kupranugariai aktyvūs dienos metu ir gyvena grupėmis iki 15 gyvūnų. Tokias grupes sudaro patinas ir keletas patelių su palikuonimis. Po 12-14 mėnesių nėštumo, dažniausiai kovo-balandžio mėnesiais, patelė atsiveda vieną jauniklį. Jauniklis jau po keleto valandų pradeda vaikščioti. Pienu jauniklis maitinasi pusantrų metų. Lytiškai subręsta 3-5 gyvenimo metais. Vidutinė dvikuprių kupranugarių gyvenimo trukmė 40 metų.
Dvikupriai kupranugariai yra žolėdžiai gyvūnai. Jų virškinimo sistema panaši į atrajojančių gyvūnų virškinimo sistemą, nors su pastaraisiais jie nesusiję. Dvikupriai kupranugariai gali išbūti ilgai negėrę ir vienu metu išgerti iki 100 l vandens.
