Afrikinis strutis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Struthio camelus
Afrikinis strutis (Struthio camelus)
Pietų Afrikos stručiai (Struthio camelus australis) šiaurinės Namibijos Etošos nacionaliniame parke (kairėje juodas yra patinas, dešinėje pilkšvai rudos patelės)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Strutiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Struthioniformes)
Šeima: Strutiniai
(Wikispecies-logo.svg Struthionidae)
Gentis: Stručiai
(Wikispecies-logo.svg Struthio)
Rūšis: Afrikinis strutis
(Wikispecies-logo.svg Struthio camelus)
Binomas
Struthio camelus
Linnaeus, 1758
Paplitimas
Stručių (Struthio) rūšių ir porūšių paplitimas Afrikoje
Afrikinio stručio (Struthio camelus) porūšiai:
     Sahelinis strutis Struthio camelus camelus
     Masajinis strutis Struthio camelus massaicus
     Pietų Afrikos strutis Struthio camelus australis
     Somalinis strutis (Struthio molybdophanes)

Afrikinis strutis (Struthio camelus) – strutinių paukščių (Struthioniformes) būrio rūšis.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai stambiausias dabartinis paukštis. Subrendę dviejų, keturių metų patinai yra 2,1-2,8 m ūgio, o subrendusios patelės 1,7-2 m ūgio. Svoris 63-145 kg, sunkiausi patinai gali sverti iki 156,8 kg. Vienerių metų afrikinis strutis sveria apie 45 kg.

Patelės ir patinai išore skiriasi. Patinas juodas su baltomis sparnų ir uodegos plunksnomis, kurias demonstruoja per tuoktuves. Patelė rudai pilka. Stručio kaklas ilgas ir plikas, galva maža, o kojos labai ilgos ir stiprios, turi po 2 pirštus (ilgesnį - III ir trumpesnį - IV). Sparnai trumpi, raktikauliai išnykę. Jų žingsnis 3-4 metrai. Ilgesnius nuotolius gali bėgti 55 km/h greičiu, o trumpas distancijas įsibėgėja iki, apie 70 km/h. Patinai turi įtraukiamą kopuliacijos organą. Gyvena iki 40–45 metų.

Stručio kiaušinis

Minta įvairiais augalais ir jų sėklomis. Kietą maistą sutrina skrandyje esantys praryti akmenys. Žarnynas labai ilgas. Gamtoje stručiai yra pusiau klajokliai. Ieškodami žolės ir kito augalinio maisto, jie nukeliauja gana toli.

Gyvena mažomis grupėmis: patinas ir keletas patelių. Stručių patinai kovoja dėl teritorijos ir socialinio statuso agresyviai demonstruodamiesi, o kartais ir kovodami. Kovos nugalėtojas įgyja teritoriją ir kelias pateles. Dauginimosi sezono metu patinai garsiai baubia. Kelios patelės deda į bendrą lizdą iki 50-60 kiaušinių. Kiaušinio masė 1,1-1,6 kg. Dienomis peri pasikeisdamos patelės, o naktimis – patinas. Jis vedžioja ir jauniklius. Jie išsirita gerai išsivystę ir maitinasi patys. Dėl puošnių plunksnų stručiai buvo labai naikinami. Pietų Afrikoje veisiami specialiose fermose.

Paplitęs tik Afrikos savanose ir pusdykumėse į pietus nuo Sacharos, anksčiau dar buvo Arabijoje ir Sirijoje. Pliocene ir pleistocene gyveno ir Ukrainos pietuose, Kazachijoje, Mongolijoje, o Kinijoje išnyko I-II šimtmetyje pr. m. e.

Taksonomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami 4 afrikinio stručio porūšiai, iš kurių vienas išnykęs:


Iš afrikinio stručio yra išskirtas somalinis strutis (Struthio molybdophanes), kuris anksčiau buvo laikomas jo porūšiu[2], tačiau 2014 m. pripažintas atskira rūšimi, remiantis reprodukcine izoliacija nuo kitų stručių (Struthio), ką patvirtina mitochondrinės DNR analizė.[3]

Stručiai Tiskūnų fermoje Kėdainių rajone

Auginimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stručiai veisiami ir Lietuvoje. Šalyje yra keliolika didesnių ir mažesnių fermų, kurios tiekia stručių mėsą, kiaušinius, plunksnas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Struthio camelus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2018-08-09. 
  2. iucnredlist.org / Somali Ostrich
  3. Freitag, Stephanie & Robinson, Terence J. (1993). „Phylogeographic patterns in mitochondrial DNA of the Ostrich (Struthio camelus)“ (PDF). The Auk 110 (3): 614–622. doi:10.2307/4088425. 
  • Mačionis A., Stuburinių zoologija. Vilnius: Mokslas. 1989. 215-216 psl. ISBN 5-420-00277-9


Commons-logo.svg

Vikiteka

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.