Dmitrijus Zubovas
| Dmitrijus Zubovas rus. Дмитрий Александрович Зубов | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Dmitrijus Zubovas | |
| |
| Zubovų giminės herbas | |
| Gimė | 1764 m. gegužės 17 d. |
| Mirė | 1836 m. vasario 14 d. (71 metai) |
| Tėvas | Aleksandras Zubovas |
| Motina | Jelizaveta Voronova |
| Sutuoktinis (-ė) | Praskovja Viazemskaja |
| Vaikai | Jezilaveta, Varvara, Jekaterina, Nikolajus, Ana |
| Veikla | grafas, generolas majoras, kamerheris |
Dmitrijus Zubovas (rus. Дмитрий Александрович Зубов, 1764 m. gegužės 17 d. – 1836 m. vasario 14 d.) – Aleksandro Zubovo ir Jelizavetos Voronovos sūnūs, Platono Zubovo vyresnysis brolis, grafas, Rusijos generolas majoras, imperatoriaus rūmų kamerheris, grafų Zubovų giminės Lietuvos šakos pradininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1827 m. jam atiteko Šiaulių ekonomija ir kiti Lietuvoje buvę brolio Platono Zubovo dvarai (Didždvaris, Ginkūnai, Joniškis, Plungė, Kretinga ir kt.).
Vasaromis Dmitrijus Zubovas su šeima rezidavo Šiauliuose, Didždvario dvare, o žiemą gyvendavo kituose dvaruose, dažniausiai Ginkūnuose, kuriuose tvarkė svarbiausius savo ūkio ir šeimos reikalus. Be tradicinės žemdirbystės, Ginkūnuose plėtojo gyvulininkystę, įkūrė veislinių, iš Vokietijos atgabentų galvijų bandą, o jiems prižiūrėti pasamdė veterinarijos gydytoją. Vėliau didesnį dėmesį skyrė augalininkystei, pradėjo auginti cukrinius runkelius, įvedė daugialaukę sistemą. Be to vertėsi vynininkyste.
Labiausiai nuo Šiaulių atitolusį Kretingos dvarą 1828 m. balandžio 20 d. užstatė 9 metams grafui Mykolui Tiškevičiui[1]. Dvaro vietininkas Tarvydų kaimo žemėse 1829 m. įkūrė Kretingos dvaro ūkinį padalinį – dvaro savininko garbei Dimitravu pavadintą palivarką, o tarp jo ir Joskaudų kaimo plytėjusias nederlingas, smėlingas žemes užsodino spygliuočių mišku (dabar – Dimitravo ir Joskaudų miškų masyvas).
Grafas skyrė daug dėmesio savo dvarų sodybų puoselėjimui ir atnaujinimui. Jo laikais pastebimai išaugo Ginkūnų dvaras, tapęs ekonomijos centru. Didždvario vasaros rezidencijoje buvo pradėti statyti nauji rūmai, pagalbiniai dvaro pastatai, pradėtas kurti parkas. Kretingos ir Plungės dvarų sodybose baigti formuoti peizažiniai parkai, kurie 1839 m. drauge su Gargždų, Rietavo ir Šateikių parkais buvo priskiriami prie žymiausių ir gražiausių angliško landšaftinio stiliaus parkų Telšių apskrityje[2].
1834 m. rugpjūčio 29 d. grafas D. Zubovas ir Kretingos bernardinų vienuolyno gvardijonas Silvestras Stanevičius pasirašė sutartį dėl vienuolynui priklausančios kasmetinės duoklės mokėjimo, dėl kurios ginčai tarp dvaro ir vienuolyno vyko nuo Platono Zubovo valdymo laikų[3].
Vaikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dmitrijus Zubovas buvo vedęs kunigaikštytę Praskovją Viazemskają (Прасковья Александровна Вяземская; 1772-1835), su kuria susilaukė 4 dukterų ir vienintelio sūnaus.
Vyriausioji duktė Jezilaveta (1790-1862) ištekėjo už barono Grigorijaus fon Rozeno (1782-1841). Antroji duktė Varvara pirmąkart ištekėjo už grafo Pavelo fon Suchteleno, o antrąsyk – už Zelštremo. Trečioji duktė Jekaterina (1801-1821) ištekėjo už Andriejaus Paškovo, tačiau netrukus, keturioliktą dieną po vienintelės dukters Jevdokijos gimdymo 1821 m. balandžio 27 d. mirė. Ketvirtoji duktė Ana(† 1869) ištekėjo už grafo Karlo Knuto.
Vienintelio sūnaus Nikolajaus (1801-1871) palikuonys tvirtai įsikūrė Lietuvoje, susigiminiavo su vietiniais bajorais, rėmė tautinį lietuvių judėjimą, pasižymėjo švietėjiška ir kultūrine veikla.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algimantas Miškinis. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai, t. 1. Vilnius, 2004, p. 301
- ↑ Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, t. 1. Vilnius, 1995, p. 433, dok. Nr. 489
- ↑ Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. Kretinga (Klaipėda: Druka), 2009