Nutkinis geltkiparisis

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Cupressus nootkatensis)
Xanthocyparis nootkatensis

Nutkinis geltkiparisis (Xanthocyparis nootkatensis)
Xanthocyparis nootkatensis
Išnykimas negresia
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Kiparisiniai
( Cupressaceae)
Gentis: Geltkiparisis
( Xanthocyparis)
Rūšis: Nutkinis geltkiparisis
( Xanthocyparis nootkatensis)
Binomas
Xanthocyparis nootkatensis
(D.Don) Farjon & D.K.Harder, 2002
Paplitimas:

Natūralaus savaiminio paplitimo arealo interaktyvus
plantmaps.com žemėlapis, žiūrėti čia Archyvuota kopija 2012-06-07 iš Wayback Machine projekto.


Nutkinio geltkiparisio (Xanthocyparis nootkatensis)
natūralaus paplitimo arealas

Nutkinis geltkiparisis (lot. Xanthocyparis nootkatensis sin. Cupressus nootkatensis, Callitropsis nootkatensis, angl. Nootka Cypress sin. Yellow Cedar, Alaska-cedar) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, geltkiparisių (Xanthocyparis) genties visžalis medis.

Nutkinio geltkipariso lapija ir kankorėžiai
Nutkinio geltkipariso vyriški kankorėžėliai
Moterišks kankorėžėlis
Nutkinio geltkiparisio sėklytės
Nutkinio geltkiparisio kamienai
Nutkinis geltkiparisis
Aliaskos Čičiagovo saloje prie Poison Cove drėgnuosiuose miškuose augantys nutkiniai geltkiparisiai, sitkinės eglės, kaliforninės cūgos

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime paplitę Šiaurės Amerikos žemyno šiaurės vakarų dalyje, augantys palyginus siauru ruožu palei Ramiojo vandenyno pakrantę ir įsiskverbiančiu į žemyno gilumą iki 160 km pločio ruožu. Nors Britų Kolumbijos pietryčiuose nutolusi nuo vandenyno pakrantės į žemyno gilumą apie 720 km atstumu netoli Slokano ežero yra labai izoliuota jų populiacija. Šiaurės vakarinis arealas prasideda Aliaskos pietryčiuose, toliau į pietryčius tęsiasi palei visą pietvakarių Britų Kolumbijos pakrantę. Vašingtono valstijoje jis paplitęs daugiausiai Kaskadiniuose ir Olimpijos kalnuose (Olympic Mountains). Dar tolyn į pietus, Oregone – besitęsiančiose Kaskadinių kalnų grandinėse, bei nežymiai, išsibarsčiusios, izoliuotos populiacijos palei Ramiojo vandenyno pakrantę esančiuose kalnuose ir centriniame Oregone esančiuose Oldricho kalnuose. Piečiausia populiacijos dalis savaime auga Kalifornijos valstijos šiaurės vakaruose, netoli sienos su Oregonu – Siskijų kalnuose (Siskiyou Mountains).

Dirvožemis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiausiai auga jauriniuose dirvožemiuose. Geriausias jų augimas pasireiškia augančių kalnų šlaitų tose vietose, kur gilus ir pralaidus dirvožemis.

Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitimo areale vyrauja kalnuotas reljefas. Vašingtono ir Oregono valstijų Kaskadiniuose kalnuose auga 600–2300 m aukštyje ir retkarčiais jūros paviršiaus lygio žemumose, kaip kad Vašingtono valstijoje esančiame Olimpijos pusiasalio kai kuriose vietose ir Britų Kolumbijoje esančios Vankuverio salos vakarinėje dalyje. Oregone didžioji jų populiacijos dalis auga kalnuose, jų viršūnėse 1500–1700 m aukštyje (Kaskadinių kalnų vakaruose tarp Klakamo (Clackamas) ir Makenzio upių (McKenzie). Britų Kolumbijos provincijos žemyninėje pietinėje dalyje paprastai auga 600–1500 m aukštyje, nors tolstant į provincijos šiaurę auga dar žemesnėse vietovėse, kur prie Naito užutėkio (Knight Inlet) augimo aukščio riba nusileidžia iki žemumų su jūros paviršiaus riba. Nuo šios vietos tolyn į šiaurę ir vakarus iki pat Princo Viljamo sąsiaurio (Prince William Sound) pietryčių Aliaskoje aptinkamas nuo jūros paviršiaus lygio iki medžių augimo ribos 900 m aukštyje. Princo Viljamo sąsiaurio apylinkėse auga 300 m aukštyje.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šios rūšies visas arealas yra vėsaus, drėgno klimato zonose, o pietinėje arealo dalyje retai kada auga žemesnėse nei 600 m aukščio altitudėse. Britų Kolumbijoje auga plačiai – nuo jūros paviršiaus iki medžių augimo ribos. Populiacijos augančios Vašingtono valstijos kaskadiniuose kalnuose, klimatas labai panašus į šiauresnių populiacijų augančių Aliaskos pietryčiuose jūros ribos aukštyje. Čia vegetacijos periodas trumpas. Keletas klimatinių sąlygų pavyzdžių arealo kelete vietovių, pagal vidutines metinės temperatūros ir kritulių proporcijas:

  • Vašingtono valstijos Reinyro kalno apylinkėse 1206 m altitudėse vid. metinė temperatūra +4 °C, kritulių iškrinta 2340 mm, sniego danga 1140 cm, dienų kiekis be šalnų – 114 d.
  • Aliaskos valstijos Sitkos apylinkėse 4 m altitudėse vid. metinė temperatūra +7 °C, kritulių iškrinta 2130 mm, sniego danga 114 cm, dienų kiekis be šalnų – 149 d.
  • Aliaskos valstijos Kordovos (Cordova) apylinkėse 12 m altitudėse vid. metinė temperatūra +5 °C, kritulių iškrinta 2260 mm, sniego danga 340 cm, dienų kiekis be šalnų – 111 d.

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai vienanamis augalas – turintis atskirus vyriškus ir moteriškus žiedus, išaugančius ant to paties medžio, kuriuos apdulkina vėjas. Jo kamienas tiesus, laja – kūginė, smailėjanti su horizontaliai išaugusiomis pagrindinėmis šakomis ir ant jų augančiomis smulkesnėmis nusvirusiomis šakelėmis. Žievė pilkai ruda 1-2 cm storio, suskilinėjusi. Lapeliai tamsiai žali, žvyneliniai apie apie 3-5 mm ilgio. Savo paplitimo areale žydėti pradeda pietiniame areale nuo balandžio, šiauriniame iki birželio mėnesio. Vyriški žiedai geltoni ar rausvi, mažyčiai, vos pastebimi, moteriški – žali, laikosi arti šakelių galų. Kankorėžiai subręsta per dvejus metus, nors pietuose augančių medžių, kankorėžiai subręsta per vienerius metus. Tiek ankstesnių metų ir nauji kankorėžiai laikosi ant tų pačių medžio šakelių ir labai panašūs net jų dydžiu. Dar nesubrendę kankorėžėliai būna minkšti ir yra žali, dažnai su purpurinėmis dėmelėmis ir laikosi arčiau šakelių galų. Subrendę kankorėžėliai kieti, gelsvai žali dažnai su rudomis dėmelėmis, rutulio formos ir apie 12 mm skersmens ir laikosi toliau nuo šakelių galų, nei dar nesubrendę kankorėžėliai. Britų Kolumbijoje ir Aliaskoje sėklųtės subręsta nuo rugsėjo vidurio iki jo pabaigos ir esant sausam sezonui jos iš kankorėžėlių ima kristi iki pat ankstyvos žiemos. Iškritus sėklytėms, tušti kankorėžėliai ant šakelių pasilieka dar vieniems ar daugiau metų. Gausiausias Xanthocyparis nootkatensis sėklyčių derlius pasikartoja intervalais kas 4 ar kiek daugiau metų.

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įprastai užauga iki 40 m aukščio ir 200 cm kamieno skersmeniu arba aukštai kalnuose labai žemi. Pasitaiko ir kur kas aukštesnių, vienas toks žinomas medis kaip „Sergeant Rand Ally“, o jo aukštis 61 m, kamieno skersmuo 4,16 m, tūris 175 m³. Auga Vankuverio saloje netoli Kelsėjaus įlankos (Kelsey Bay) (Britanijos Kolumbija, Kanada), kurį išmatavo R. Van Pelt 1998.03.18. Kitas 37,8 m aukščio, storu 3,64 m skersmens kamienu, 8,2 m skersmens laja auga Olimpijos nacionaliniame parke (Olympic National Park), esančiame Vašingtono valstijoje.

Vašingtono valstijoje geresnėse jiems augavietėse, paprastai pasitaiko 30-38 m aukščio medžiai, Britų Kolumbijoje apie 90 cm skersmens kamienais ir 23-30 m aukščio. Aliaskoje dažniausiai dominuoja apie 60 cm skersmens kamienais ir 24 m aukščio, nors ir masyvesni medžiai čia gana dažni.

Augimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai vienas iš lėčiausiai augančių Šiaurės Amerikos žemyno šiaurės vakaruose vietinių pušūnų. Augimo tempai 16-20 medžio rievių viename centimetre yra įprasti. Aliaskoje nutkiniai geltkiparisiai augantys blogose augavietėse ar kitomis geram augimui netinkamomis sąlygomis, dažnai pasitaiko tik su 15 cm kamieno skersmenimis (matuojant žmogaus krūtinės aukštyje), nors jiems ir daugiau kaip 300 metų. Nepaisant tokių medžių palyginus gausaus kiekio, čia dominuoja stambesni, su 60-90 cm skersmens kamienais nutkiniai geltkiparisiai, kuriems nuo 300 iki daugiau kaip 700 metų.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai ilgaamžių medžių rūšis, gali vegetuoti daugiau kaip 1800 metų. Žemiau nurodytas seniausių, rastų egzempliorių amžius paskaičiuotas pagal medžio rieves:

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priskiriamas iki 5 atšiaurumo zonos, kuri vyraujanti vidurio bei rytų Lietuvoje. Gerai toleruoja drėgną ir vėsų, bet ne atšiaurų klimatą. Taip pat laikomas kaip paunksmę toleruojantis medis jo arealo pietuose, nors tolyn į šiaurę paunksmę mažiau toleruoja. Nutkinio geltkiparisio nulaužta šakelė ar šviežiai nupjautas medis, paskleidžia nemaloniai gaižų kvapą.

Pavadinimas ir sinonimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Callitropsis nootkatensis (D.Don) Oerst. ex D.P.Little
  • Callitropsis nootkatensis (D. Don) Florin
  • Chamaecyparis nootkatensis (D.Don) Spach
  • Chamaecyparis nootkatensis (D. Don) Sudw.
  • Chamaecyparis nootkatensis var. pendula G.Nicholson
  • Chamaecyparis nootkatensis f. viridis-pendula Beissn.
  • Chamaecyparis nutkaensis Lindl. & Gordon
  • Cupressus americana Trautv.
  • Cupressus nootkatensis D.Don
  • Cupressus nutkatensis Hook.
  • Thuja excelsa Bong.
  • Thujopsis borealis Carrière
  • Thujopsis cupressoides Carrière
  • Thujopsis tchugatskoyae Carrière

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labai svarbi medienos žaliava JAV šiaurės vakaruose, o mediena labai patvari. Mediena naudojama laivų ir kitose statybose, grindinio gamybai, namo interjero apdailoje. Dėl gražios lajos formos, jo nusvirusių šakelių, kaip dekoratyvinis medis auginamas parkuose.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.