Imuninė sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Split-arrows.svg  Šį straipsnį yra pasiūlyta išskirti į du ar daugiau straipsnių!
Neakivaizdžias priežastis, dėl kurių palikta ši žymė, galite sužinoti ir aptarti aptarime (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Straipsniai Limfinė sistema, Imunitetas, Imuninė sistema kartoja tą pačią informaciją. Kryžminės nuorodos nevienareikšmės, netvarkingos. Straipsniai apie blužnį, tarpuplaučio liauką, kaulų čiulpus, kitus juose minimus imuninės - limfinės sistemos organus irgi atkartoja informaciją ir yra nepilni. Šiuos visus straipsnius reikia apjungti ir sudėlioti informaciją kur priklauso, sutvarkyti vidines nuorodas, suvienodinti terminologiją
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Vikipedijos projekte.
Skenuojančio elektroninio mikroskopo nuotrauka. Matomas neutrofilas (geltonas), praryjantis juodligės bakteriją (oranžinė).

Imuninė sistema – žmogaus ir kitų gyvūnų organų ir audinių sistema, apsauganti organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitokių svetimkūnių. Imuninės sistemos ląstelės taip pat padeda atsikratyti užkrėstų, senų ar sergančių organizmo ląstelių, įskaitant vėžines ląsteles. Kartais apsaugos mechanizmas sugenda ir imunitetas puola savo organizmo ląsteles. Šis atvejis vadinamas autoimunine liga. Jos pavyzdžiai yra šie: išsėtinė sklerozė, sisteminė raudonoji vilkligė ir kai kurios diabeto formos. Alergija tai yra kitas atvejis, kai imunitetas reaguoja į nereikšmingas ir paprastas medžiagas, vadinamas alergenais.

Pagrindinės imuninės sistemos dalys:

Baltosios kraujo ląstelės[taisyti | redaguoti kodą]

Vienos svarbiausių imuninės sistemos veikloje yra baltosios kraujo ląstelės (leukocitai):

ir

Be baltujų kraujo ląstelių, trombocitai taip pat labai svarbus imuninei organizmo apsaugai užtikrinti. Kartu su fibroblastais trombocitai padeda užtraukti žaizdas ir užkirsti kelią į organizmą plūstantiems patogenams.

Leukocitai, kaip ir kitos kraujo ląstelės, yra gaminamos raudonuosiuose kaulų čiulpuose iš tų pačių kamieninių ląstelių.

Neutrofilai, makrofagai ir eozinofilai veikia kaip fagocituojančios ląstelės, kurios „praryja“ į organizmą patekusius svetimkūnius, negyvas ar pažeistas ląsteles. Makrofagai ir monocitai iš kaulų čiulpų keliauja tiesiai į viso organizmo audinius, kur jie patys pirmieji susiduria su svetimkūniais (monocitai, reikalui esant diferencijuoja į makrofagus). Makrofagai atpažįsta išskirtinias daleles ant bakterijų ir kitų mikroorganizmų paviršiaus, todėl aptikę svetimkūnį greitai jį fagocituoja ir sunaikina. Taip pat makrofagai siunčia aktyvuojančius signalus T ląstelėms taip „įjugdami“ aktyvų imunitetą. Panašiai veikia ir neutrofilai, tačiau jie cirkuliuoja kraujyje, kol gauna signalus migruoti į infekcijos regionus. Eozinofilai taip pat fagocituoja svetimkūnius, tačiau tik tuos, kurie jaau pažymėti limfocitų išskirtais antikūnais.

Bazofilai atsakingi už normalų kraujo krešėjimą. Jų dėka esant išoriniams kūno pažeidimams greitai užkertamas kelias infekcijoms patekti į organizmą.

Limfocitai – labiausiai specializuotos imuninės sistemos ląstelės. Jų būna trejopų: B, T limfocitai ir taip vadinamos natūralios žudikės (angl. natural killer cells (NK cells)). T ląstelės atpažįsta ir sunaikina svetimus antigenus; B ląstelės gamina antikūnius skirtingiems antigenams; ląstelės žudikės sunaikina svetimas ląsteles suardydamos jų membraną.

Imuninės sistemos organai ir audiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Limfa ir jos audiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Limfa surenka audinių skysčio perteklių kartu su jame esančiais svetimkūniais. Tai papildoma apsauga nuo užkrato. Limfagyslėmis skysčiai patenka į limfmazgius, kuriuose gausu limfocitų.

Limfmazgiai – (nodi lymphatici) mazgo pjūvyje gerai matomos tamsesnė žievinė ir šerdinė medžiagos. Šias medžiagas sudaro lifoidinis audinys. Žievinėje medžiagoje yra daug limfocitų. Limfmazgiai veikti kaip limfos filtras. Limfmazgiai yra randami visame organizme. Jie daugiausia sudaryti iš T ląstelių, B ląstelių, dendritinių ląstelių ir makrofagų ir į šiuos mazgus nuteka skysčiai iš beveik viso žmogaus organizmo. Limfmazgiuose antigenai yra filtruojami iš limfos, o jau filtruota limfa grįžta į apytaką. Panašiai kaip blužnyje, makrofagų ir dendritinės ląstelės, surinkusios antigenus, perduoda svetimkūnius T ir B ląstelėms, prasideda imuninis atsakas.

Blužnis[taisyti | redaguoti kodą]

Blužnis – maišelis pilvo ertmėje šalia skrandžio. Šis organas – baltujų kraujo kūnelių talpykla; esant infekcijai iš blužnies išleidžiami limfocitai imasi priemonių ją pašalinti. Tai yra imuninės sistemos organas, sudarytas iš T-ląstelių, B-ląstelių, NK ląstelių, makrofagų, dendritinių ląstelių ir raudonųjų kraujo kūnelių. Blužnis veikia kaip kraujo filtras ir sugauna antigenus (pašalines medžiagas) iš kraujo, tekančio pro blužnį. Kai makrofagai ir dendritinės ląstelės per kraują atneša antigenus į blužnį, B ląstelės, esančios blužnyje, aktyvuojasi ir gamina didelius antikūnų kiekius. Blužnis taip pat yra vieta, kurioje sunaikinami seni raudonieji kraujo kūneliai.

Blužnies pašalinimas iš organizmo neturi ypatingų pasekmių, tačiau imuninis atsakas esant užkratui tampa silpnesnis.

Užkrūčio liauka[taisyti | redaguoti kodą]

Užkrūčio liauka arba čiobrialiaukė (angl. thymus gland) randama krūtinės ląstoje netoli širdies. Šis organas – svarbi T limfocitų brandinimo vieta. Nors šios ląstelės, kaip ir kiti baltieji kraujo kūneliai gaminamos raudonuosiuose kaulų čiulpuose, tačiau savo savybes įgija būtent šioje liaukoje. Užkrūčio liauka gamina imuninės sistemos ląsteles arba limfocitus. Ši plokčia, dviskiltė liauka yra viršutiniame krūtinės regione, virš širdies. Ji aktyviausiai gamina limfocitus kol organizmas yra dar vaikas. Čiobrialiaukės pagrindinė funkcija yra gaminti brandžias T-ląsteles. Nesubrendusios ląstelės, pagaminami kaulų čiulpuose, migruoja į užkrūčio liauką, kur vyksta brandinimo procesas. Šis procesas išskiria į kraują tik naudingas T ląsteles, o ląstelės, kurios susijusios su neigiama autoimunine reakcija yra sunaikinamos.

Kaulų čiulpai[taisyti | redaguoti kodą]

Nors kaulų čiulpai nėra organas, tačiau jie yra gyvybiškai svarbūs žmogaus imunitetui. Visos žmogaus imuninės sistemos ląstelės formuojasi kaulų čiulpuose kraujodaros proceso metu. Kaulų čiulpai yra atsakingas už svarbių imuninės sistemos ląstelių, pavyzdžiui, B ląstelių, granulocitų ir NK ląstelių gamybai. Jie taip pat gamina raudonuosius kraujo kūnelius ir trombocitus.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Valerie C. Scanlon, Tina Sanders (2007). Essentials of Anatomy and Physiology (5th ed.). F. A. Davis Company, Philadelphia
  • Peter Parham (2009). The immune system (3rd ed.). Garland Science, London



Commons-logo.svg Vikiteka: Imuninė sistema – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka