Plaučių uždegimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Plaučių uždegimas arba pneumonija – uždegiminė infekcinė plaučių liga, kuri apima alveoles ir jungiamąjį audinį aplink jas.

Ligą gali sukelti vienas arba iškart keletas veiksnių, įskaitant bakterijas, virusus, grybelius, parazitus, cheminį arba fizinį plaučių pažeidimą, tačiau pneumonijos rizikos veiksniai lemia ar plaučiai apsisaugo nuo uždegimo, ar ne. Rizikos veiksniams priklauso: kita ūminė respiracinė infekcija, rūkymas, fiziniai veiksniai: peršalimas, spindulinis poveikis, svetimkūniai bronchuose, cheminiai veiksniai: iritacinės dujos, skrandžio sultys, lėtinės plaučių ligos, kraujotakos sutrikimai, imunodeficitinės būklės.

Sukelėjai gali patekti į plaučius 3 keliais: inhaliaciniu (90%), hematogeninis (kai mikroorganizmai atkeliauja iš kito infekcijos židinio pvz, sepsis), aspiracinis (infekcija patenka kartu su svetimkūniu, pvz su skrandžio sultimis refliukso metu). Dažniausiai infekciją sukelia: pneumokokas (Streptococcus pneumoniae), hemofilas (Haemophilus influenzae), auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus), mikoplazma (Mycoplasma pneumoniae).

Plaučių uždegimui būdingas karščiavimas, kosulys, skrepliavimasis, skausmas krūtinėje, sunkus kvėpavimas. Diagnozuojama kraujo tyrimu, imant skreplių mėginį, darant rentgeno nuotrauką.

Epidemiologija[taisyti | redaguoti kodą]

Ekonomiškai pažengusiose šalyse pneumonija suserga apie 2 % gyventojų per metus. Pneumonija užima 5–6-ą vietą tarp mirties priežasčių ir yra dažniausia mirties priežastis tarp visų infekcinių ligų.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Kadangi yra daug susirgimo priežasčių ir būdų, todėl yra keletas pneumonijų klasifikacijų.

  1. Pagal susirgimo aplinkybes :
    • Visuomenėje įgyta – diagnozuojama asmeniui, susirgusiam ne ligoninėje ir ne slaugos namuose.
    • Su sveikatos priežiūra susijusi – jei žmogus gyvena slaugos namuose, arba bent 2 dienas gulėjo ligoninėje per paskutinius 3 mėnesius, arba per pastarąjį mėnesį jam buvo suleisti į veną vaistai, taikyta chemoterapija, gydoma žaizda ar atlikta hemodializė.
    • Hospitalinė pneumonija – kai asmuo suserga ne anksčiau kaip po 48 val. nuo hospitalizavimo.
    • Dirbtinai ventiliuojamų plaučių pneumonija – kai susergama bent 48 val. praėjus nuo plaučių ventiliacijos.
  2. Anatominė klasifikacija:
    1. Pagal lokalizaciją
      • Alveolinė pneumonija (bakterinė)
      • Intersticinė pneumonija (virusinė)
    2. Pagal išplitimą:
      • Skiltinė
      • Skiltelinė
    3. Pagal prieš tai buvusią ligą:
      • Pirminė pneumonija – prieš plaučių uždegimą nebuvo priežastinės ligos.
      • Antrinė pneumonija – pasekmė kitų ligų ir būklių.

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Skiltinės ir skiltelinės klinika skirtinga.

Skiltinės požymiai: pradžioje sunki būklė, silpnumas, apetito nebuvimas, 38–39 °C, šaltkrėtis, dusulys, sausas kosulys, po 3–4 dienų atsikosėjama, pūlingais kartais su kraujo priemaiša skrepliais, šono skausmai, lūpų pūslelinis bėrimas. Matomas ligonio dažnesnis kvėpavimas, priverstinė gulima kūno padėtis ant nesveiko šono. Gydant pagerėja per savaitę, pasveikstama per 4 savaites.

Skiltelinės pneumonijos požymiai: vyrauja pirminės ligos, užgožia skiltelinės pneumonijos simptomus todėl požymiai atsiranda pirminės ligos fone: atipinis karščiavimas, sustiprėjęs kosulys ir skrepliavimas, padidėja dusulys, padažnėja kvėpavimas, didėja ir progresuoja silpnumas, skausmo šone paprastai nebūna. Gydant per kelias dienas sveikata pagerėja, pasveikstama per porą savaičių

Diagnozė[taisyti | redaguoti kodą]

Laboratoriniai tyrimai[taisyti | redaguoti kodą]

Kraujo tyrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Būdinga leukocitozė, leukocitų formulės (leukogramos) poslinkis į kairę, toksiniai granuliocitai, ENG padidėjimas. Padidėja CRB koncentracija kraujo serume.

Kraujo dujos[taisyti | redaguoti kodą]

Kai sunkus plaučių uždegimas, tiriama arterinio kraujo dujų sudėtis, nustatoma hipoksemija.

Kraujo pasėlis[taisyti | redaguoti kodą]

Daromas, kai pneumonija sunki arba esama bakteriemijos požymių (šaltkrėtis, sutrikusi mikrocirkuliacija). Teigiama hemokultūra būna tik iki 20 proc. atvejų, todėl asmenims sergantiems hospitaline pneumonija reikia atlikti kelis kraujo pasėlius.

Skreplių tyrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Skiltinė pneumonija: skrepliai tąsūs, pūlingi, rūdžių spalvos. Mikroskopuojant matoma daug leukocitų, pavienių eritrocitų, alveolinių makrofagų. Esant skiltelinei pneumonijai: skrepliai gleivniai pūlingi arba pūlingi, gausūs. Mikroskopuojant matoma daug leukocitų, bronchų epitelio.

Rentgeninis plaučių tyrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Esant skiltinei pneumonijai matomas tamsus ribotas darinys, apimantis didžiąją dalį skilties arba visą, gali būti pleurito požymiai – skystis sinusuose. Esant skiltelinei pneumonijai: stebimi plaučiuose keli pritemę židinukai, tarp kurių yra nepakitęs plaučio vaizdas ir pirminės ligos požymiai.