Pereiti prie turinio

Galvos skausmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Karikatūra, vaizduojanti galvos skausmą

Galvos skausmas – sveikatos sutrikimas arba ligos simptomas, pasireiškiantis skausmingais pojūčiais galvos ir kaklo srityje.

Galvos skausmas drauge su nugaros skausmu priskiriamas dažniausiems sveikatos sutrikimams. Kasdieniu galvos skausmu skundžiasi apie 4–5 %, pasikartojančiais (chroniškais) – apie 70 % žmonių, Bent kartą per metus galvos skausmą jaučia 80 % vyrų ir moterų. Kas ketvirtas žmogus bent kartą per dvi savaites vartoja skausmą malšinančias priemones.

Šiuolaikinei medicinai žinoma daugiau kaip 220 skirtingų galvos skausmo rūšių. Galvos skausmai skirstomi pagal atsiradimo priežastį ir pobūdį, tačiau kliniškai abi klasifikacijos nėra griežtai atribotos.

Pagal priežastis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • pirminiai (pasitaiko dažniausiai) – kai pats galvos skausmas jau yra liga; priežastys dar nėra visiškai ištirtos, todėl dažnai pirminius galvos skausmus sunku išgydyti (pvz., migrena, spaudimo sukeltas skausmas, klasterinis galvos skausmas);
  • antriniai (simptomatiniai) – pasireiškia kaip kitus sveikatos sutrikimus lydintys reiškiniai (pvz., po traumų, sergant meningitu ir kt.).

Kitos galvos skausmo formos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • galvos skausmas, kurį sukelia žandikaulio sąnario sutrikimai (apie 60 % chroniškų galvos skausmų yra susiję su kramtomosios sistemos sutrikimais: dantų arba sąkandžio problemomis ir pirmiausia žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimais)
  • „Hemicrania continua“ – ilgalaikis pusės galvos skausmas, gali būti lydimas ašarojimo ir slogos