2002–2004 m. SARS epidemija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio SARS epidemija 2002/2004)
2002–2004 m. SARS epidemija

  Šalys, kuriose užfiksuota mirčių atvejų
  Šalys, kuriose užfiksuota infekcijų atvejų
  Šalys, kuriose neužfiksuota atvejų

Liga SARS (koronavirusas SARS-CoV)
Pirmą kartą pastebėta 2002 m. lapkričio 16 d.
Protrūkio židinys Kinijos LR Fošanas, Kinija

Pasaulyje užfiksuoti atvejai
(2002 m. lapkričio 1 d. – 2003 m. liepos 31 d. duom.)[1]

Susirgimai 8096
Mirtys 774

2002–2004 m. SARS epidemija – koronaviruso SARS-CoV sukeltos ligos SARS išplitimas pasauliniu mastu. Protrūkis prasidėjo Fošano mieste, Kinijos Guangdongo provincijoje, 2002 m. lapkričio mėn. Užsikrėtusiųjų SARS buvo palyginti nedaug. Epidemijai pasibaigus 2003 m. birželio mėn., sergamumo atvejų buvo 8422, iš kurių mažiausiai 774 baigėsi mirtimi.[2] Mirštamumas sudarė 11 %[3] ir svyravo nuo 0 iki 50 %, priklausomai nuo paciento amžiaus grupės.[4] Pacientų iki 24 metų mirė mažiausiai (mažiau nei 1 %); daugiausiai mirė 65 metų ir vyresni žmonės (daugiau nei 55 %).[5] Susirgusiesiems pasireiškė į gripą panašūs simptomai, tokie kaip karščiavimas, bendras negalavimas, raumenų, galvos skausmai, viduriavimas, drebulys.[6]

Infekcijų skaičius, panašu, daugiausia išaugo virusui persidavus iš žmogaus žmogui sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose padaugėjo sunkiai ar kritiškai sergančiųjų, bei nesant tinkamų infekcijos kontrolės atsargumo priemonių.[6] Pritaikius tinkamą infekcijos kontrolę, visuotinis protrūkis buvo suvaldytas.[6]

Nuo 2004 m. naujų SARS atvejų pasaulyje nenustatyta.[7] Tikslus viruso rezervuaras neaiškus. 2017 m. pabaigoje Kinijos mokslininkai nustatė, kad civetos yra šio viruso tarpininkai ir atsekė virusą iki pasagnosinių šikšnosparnių.[8][9]

Paveiktos šalys ir teritorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galimi SARS atvejai pagal šalį ar teritoriją,
2002 m. lapkričio 1 d. – 2003 m. liepos 31 d.[1]
Šalis arba teritorija Susirgimų Mirčių Mirštamumas (%)
Kinijos vėliava Kinija[a] 5327 349 6,6
Honkongo vėliava Honkongas 1755 299 17,0
Taivano vėliava Taivanas[b] 346 73[10][11] 21.1
Kanados vėliava Kanada 251 43 17,1
Singapūro vėliava Singapūras 238 33 13,9
Vietnamo vėliava Vietnamas 63 5 7,9
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 27 0 0
Filipinų vėliava Filipinai 14 2 14,3
Tailando vėliava Tailandas 9 2 22,2
Vokietijos vėliava Vokietija 9 0 0
Mongolijos vėliava Mongolija 9 0 0
Prancūzijos vėliava Prancūzija 7 1 14,3
Australijos vėliava Australija 6 0 0
Malaizijos vėliava Malaizija 5 2 40,0
Švedijos vėliava Švedija 5 0 0
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 4 0 0
Italijos vėliava Italija 4 0 0
Indijos vėliava Indija 3 0 0
Pietų Korėjos vėliava Pietų Korėja 3 0 0
Indonezijos vėliava Indonezija 2 0 0
Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika 1 1 100,0
Kuveito vėliava Kuveitas 1 0 0
Airijos vėliava Airija 1 0 0
Makao vėliava Makao 1 0 0
Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija 1 0 0
Rumunijos vėliava Rumunija 1 0 0
Rusijos vėliava Rusija 1 0 0
Ispanijos vėliava Ispanija 1 0 0
Šveicarijos vėliava Šveicarija 1 0 0
Iš viso, neįtraukiant Kinijos 2769 454 16,4
Iš viso (29 teritorijose) 8096 774 9,6
  1. Kinijos duomenys negrupuojami kartu su Honkongo, Makao ir Taivano. Pastarųjų duomenis PSO registruoja atskirai.
  2. 2003 m. liepos 11 d. 325 atvejai Taivane buvo „atmesti“, 135 atvejams nepakako laboratorinių duomenų arba jie buvo neišsamūs; 101 atvejis baigėsi mirtimi.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Summary of probable SARS cases with onset of illness from 1 November 2002 to 31 July 2003“. World Health Organization. 2004-04-21.
  2. „How SARS terrified the world in 2003, infecting more than 8,000 people and killing 774“. businessinsider.com. 2020-02-20.
  3. Chan-Yeung, M; Xu, RH (2003 m. lapkričio mėn.). „SARS: epidemiology“. Respirology (Carlton, Vic.). 8 Suppl: S9–14. doi:10.1046/j.1440-1843.2003.00518.x. PMID 15018127.
  4. World Health Organization (2003). „Consensus document on the epidemiology of severe acute respiratory syndrome (SARS)“ (anglų). hdl:10665/70863. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba)
  5. Monaghan, Karen J. (2004). SARS: Down But Still a Threat (anglų). National Academies Press (US).
  6. 6,0 6,1 6,2 https://www.who.int/ith/diseases/sars/en/
  7. https://www.nhs.uk/conditions/sars/
  8. https://www.theguardian.com/world/2017/dec/10/sars-virus-bats-china-severe-acute-respiratory-syndrome
  9. http://www.ulac.lt/uploads/downloads/Sunkus%20%C5%ABmus%20respiracinis%20sindromas.pdf Archyvuota kopija 2020-05-22 iš Wayback Machine projekto.
  10. „衛生署針對報載SARS死亡人數有極大差異乙事提出說明“ [DH's statement on significant differences in reported SARS deaths] (supaprastintoji kinų). 台灣衛生福利部疾病管制署 (Disease Control Agency, Taiwan Ministry of Health and Welfare).
  11. „十年前SARS流行 346人感染73死亡“ [Ten years ago SARS epidemic 346 people infected 73 died] (supaprastintoji kinų). 公視.