COVID-19 vakcina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

COVID-19 vakcina arba SARS-CoV-2 vakcina (liet. SŪRS-CoV-2 vakcina) – hipotetinė vakcina prieš naująjį SARS-CoV-2 virusą, COVID-19 ligos sukėlėją. Kol kas vakcina nėra sukurta, tačiau keletas vakcinos prototipų jau yra bandymų stadijoje. 2020 m. vasario mėn. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad vakcinos tikriausiai nebus dar 18 mėnesių.[1] Praeityje kurtos vakcinos koronavirusinėms ligoms SARS (liet. SŪRS) ir MERS (liet. ARRS) buvo nesėkmingos. Naujojo SARS-CoV-2 viruso genomas (svarbus vakcinos kūrimui) buvo iššifruotas vos kelios savaitės po pirmųjų patvirtintų atvejų.

SARS-CoV-2 virusas

Iki gegužės mėnesio buvo sukurtos 159 prototipinės vakcinos, 5 jų jau yra I–II bandymų fazėje, o 7, I fazėje.[2][3] Birželio pabaigoje kiniečiai patvirtino masiniam skiepijimui savo pirmąją vakciną, CanSino Biologics sukurtą Ad5-nCoV. Ji naudojama tik armijoje, skiepijami kareiviai. [4]

Veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

SARS-CoV-2 viruso sandara su „spygliais“

COVID-19 susirgęs žmogus antikūnius prieš virusą ima gaminti tik po savaitės ar dviejų. Imuninę sistemą galima parengti galimai atakai iš anksto „pristatant“ į virusą panašų objektą, prieš kurį pagaminti antikūniai tinka ir esant tikrai ligai. Tai gali būti paskirai neveiksminga viruso dalis ar ir visas virusas, bet pakeistas taip, jog skiepijamam žmogui nebūtų pavojingas. Tuomet patekęs virusas sunaikinamas greičiau nei spėja organizme išplisti. Toks yra bendras visų vakcinų, nuo seno naudojamų prieš daugelį ligų, veikimo principas.

Vykęs taikinys antikūniams yra nuotraukose gerai matomi ir pavadinimą jam pelnę koronaviruso „spygliai“.[5]

Iš COVID-19 persirgusių žmonių kraujo plazmos šiuo metu išskirti iki tol mokslui nežinomi, COVID-19 specifiškai atpažįstantys antikūniai. Bandymuose su gyvūnais (pelėmis) jie suteikia atsparumą virusui.[6]

Vakcinų tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galimi keli vakcinų tipai:[5]

Viso viruso vakcina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki COVID-19, dauguma naudojamų vakcinų buvo gaminamos iš negyvų ar susilpnintų tos pačios ligos sukėlėjų. Su tokiais kartą susidūręs organizmas pagamina (ir pasiruošia gaminti daugiau) antikūnių, kurie veikia ir prieš „laukinį“ virusą.

Gaminti tokią vakciną reiškia auginti virusus, galybę jų. Kai kurie virusai gali būti auginami vištos kiaušiniuose,[5] kitiems reikia tikrų žmogaus ląstelių kultūrų. Gamyba gali trukti mėnesius. Šiai kategorijai priklauso naudojamos gripo, tymų ir kitos priešvirusinės vakcinos. Tokią vakciną kūrė Kinijos firma Sinovac.

Genetinė DNR vakcina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ląstelės ir pačios gali pagaminti viruso baltymus, jei gauna juos koduojančią DNR. Tokie baltymai paskui gali stimuliuoti imuninę sistemą, parengdami ją kovoti su panačiai „atrodančiu“ virusu. Svetima DNR į ląstelę savaime nepatenka, ar patenka tik labai sunkiai. Tokiai DNR įleisti membranos trumpam pažeidžiamos elektros impulsu (elektroporacija). [7]

Keletas tokių vakcinų sukurta ir naudojama veterinarijoje (šunims bei arkliams). DNR vakcina žmogui dar nė karto nebuvo sukurta. Tokia vakciną kūrė Invio.

Baltymams sintetinti būtina jog ląstelė vakcinos DNR pirmiausia perkoduotų į sintezei reikalingą informacinę RNR. Ir pačios ląstelės genome paveldėjimui naudojama DNR, nes jis daug stabilesnė (RNR lengvai suyra). DNR vakcina gali būti pagaminta greičiau nei viso viruso vakcina.

RNR vakcina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurie mokslininkai bando sutrumpinti sintezės kelią gamindami vakciną iš viruso baltymus koduojančios informacinės RNR. Gavusi tokią RNR, ląstelė iškart pradeda gaminti baltymus, perkodavimas nereikalingas. Tokia vakcina dar nė karto nebuvo galutinai sukurta, nors panaši MERS vakcina irgi jau bandoma. Tokias vakcinas kūrė Moderna, Pfizer & BioNTech, CureVac ir kitos firmos.

Virusas-nešėjas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Virusai gerai sugeba patekti į ląstelę ir pakišti jai savo DNR. Nuo 1990 m. mokslininkai kuria modifikuotus virusus, į kurių genomą įterpti papildomi, pačiam virusui nereikalingi genai. Mažai kenksmingam virusui galima pridėti COVID-19 „spyglio“ baltymo geną, bet ne kitus, todėl veikiantis COVID-19 nepagaminamas.

Virusas-nešėjas gali būti arba visiškai gyvybingas virusas (angl. replicating vector) arba daugintis nesugebantis variantas (angl. non-replicating vector). Antruoju atveju vakcinoje esantiems virusams pašalinama dalis genomo taip, jog jie sugebėtų užkrėsti ląstelę, sintetinti savo baltymus bet taip ir nepagamintų sekančios virusų kartos. Tokios vakcinos saugesnės, tačiau veikia silpniau.[8]. Gyvybingų nešėjų pagrindu sukurta vakcina paprastai apsaugo visam gyvenimui ir ją paprasčiau naudoti (gali būti tiesiog tabletė). Tuo tarpu nesidauginančių virusų pagrindu sukurta vakcina dažnai suteikia atsparumą tik ribotam laikui, ir vienam žmogui paskiepyti tokių virusų reikia šimtus ir tūkstančius kartų daugiau. [8] Tai svarbu jei reikia greitai pagaminti daug vakcinos.

Pirmoji masiniam naudojimui patvirtinta vakcina (CanSino Ad5-nCoV) yra nesidauginantis virusas-nešėjas, turintis COVID-19 spyglio geną. Ji sukelia stiprią imuninę reakciją, suteikdama atsparumą COVID-19 per maždaug 28 dienų. Ši reakcija yra gerai juntama: dauguma (apie 83 %) ligonių pirmą savaitę jaučia pakilusią temperatūra, nuovargį, raumenų ir galvos skausmus. [9] 2020 m. liepos mėnesį vakcina buvo naudojama tik kiniečių armijoje. [4]

Tokios vakcinos jau sukurtos prieš ŽIV ir Ebola. Nustatyta, jog abi jos saugios naudoti ir dabar tik bandoma, kiek efektyvios. Gyvybingo viruso pagrindu sukurta vakcina prieš adenovirusus JAV armijoje naudojama jau 25 metus. [10]

Tokias vakcinas kūrė Johnson & Johnson, CanSino, Oksfordo universitetas ir kiti.

Viruso baltymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakciną galima sukurti tiesiog iš dirbtinai pagamintų viruso baltymų, kurių pakanka imuniniam atsakui sukelti. Vakcina nesukelia ligos, nes tikras virusas susideda iš daugiau komponentų, ne vien iš baltymų. Tokia yra anksčiau sukurta vakcina prieš ŽPV. Tokias vakcinas kūrė Medicago, Doherty Institute ir kiti.

Transformuotos ląstelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakcinai pagaminti gali būti panaudotos genetiškai transformuotos mielių ar kitos panašios ląstelės, į kurių genomą įterpti viruso baltymus koduojantys genai. Tokios mielės gamina viruso „spyglių“ baltymus ar jų mažesnius fragmentus. Žinoma taip veikianti vakcina prieš Hepatitą B. Tokias vakcinas kūrė Novavax ir kitos firmos.

Pasyvus imunizavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš COVID-19 taip pat padeda persirgusiame žmoguje natūraliai atsiradę antikūniai, kuriuos su kraujo plazma galima perkelti kitam žmogui. Skirtingai nuo skiepijimo, tokie antikūniai suteikia atsparumą COVID-19 iškart, tačiau jis trumpalaikis ir daug tokių antikūnių gauti nėra lengva.[11] Tačiau antikūnius prieš virusą taip pat bandoma pagaminti dirbtinai.[12]

Nespecifinės vakcinos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurios vakcinos turi platesnį veikimo spektrą, daugiau nei apsauga nuo ligos, prieš kurią jos buvo sukurtos.[13] Tokios gali būti seniai turima vakcina nuo tuberkuliozės, BCG[14] bei kombinuota raudonukės – tymų – kiaulytės vakcina MMR.[15] Abi jos bandomos.

Vakcinos kandidatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakcinos pavadinimas Tipas Fazė

(dalyviai)

Šalis Trukmė
Ad5-nCoV Virusas-nešėjas[16] II Fazė (500) Kinija Kovas 2020 – Gruodis 2020
Ad5-nCoV Virusas-nešėjas I Fazė (108) Kinija Kovas 2020 – Gruodis 2020
ChAdOx1 nCoV-19 Virusas-nešėjas[17] I-II Fazė (1000) Jungtinė Karalystė Balandis 2020 – Gegužė 2021
BNT162 (a1, b1, b2, c2) Informacinė RNR[18] I-II Fazė (7600) Vokietija ir JAV Balandis 2020 – Gegužė 2021
Nepavadinta[reikalingas šaltinis] I-II Fazė (744) ir

I–II Fazė (422)

Kinija Balandis 2020 – Gruodis 2020

ir Gegužė 2020 – Birželis 2020

INO-4800 DNR [19] I-II Fazė (40) Pietų Korėja ir JAV Balandis 2020 – Lapkritis 2020
mRNA-1273 Informacinė RNR [20] I-II Fazė (45) JAV Balandis 2020 – Pavasaris – Vasara 2021
Covid-19/aAPC Virusas-nešėjas[21] I Fazė (100) Kinija Kovas 2020 – Kovas 2023
LV-SMENP-DC Virusas-nešėjas[22] I Fazė (100) Kinija Kovas 2020 – Kovas 2023
bacTRL-Spike Transformuotos ląstelės (Bifidobacterium longum) [23] I Fazė (84) Kanada Balandis 2020 – Gruodis 2021
Nepavadinta[reikalingas šaltinis] I Fazė (288) Kinija Balandis 2020 – Lapkritis 2020
NVX-CoV2373 Tiksliai neaprašytas[24] I Fazė (131) Australija Gegužė 2020 – Birželis 2021

Biologinė apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiesioginiam darbui su virusu reikalinga III lygio biologinės saugos laboratorija. Tik šio lygio laboratorijose galima laikyti, kultivuoti ir auginti virusą, taip pat ant jo testuoti.

Potencialios kliūtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tinkama vakcina turi būti efektyvi ir neturėti rimtų pašalinių efektų. Nuo 2006 iki 2015 m. vos 16,3 % vakcinų galėjo tęsti mokslinius tyrimus I–III fazėse, o 10 % vakcinų buvo kandidatės būti patvirtintomis naudojimui 2020 m.[25] Vakcinų kūrimo praeitis sako, jog 84–90% atvejų nepavyksta.[26]

Vakcinos kaina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Efektyvi vakcina gali padėti sustabdyti ligos plitimą, taip pat išsaugoti trilijonus dolerių. 2020 m. gegužės 4 d. PSO surengė televizijos maratoną, kurio metu iš keturiasdešimties šalių buvo surinkta 8 mlrd. JAV dol., kurie buvo skirti pagreitinti vakcinos kūrimo procesui ir užkirsti kelią COVID-19 infekcijai.[27]

Vakcinos prieš kitus koronavirusus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra sukurta keletas vakcinų, kurios sėkmingai apsaugo naminius gyvūnus nuo koronaviruso: infekcinio bronchito (IBV, infekuoja paukščius), šunų koronaviruso (CCoV, infekuoja šunis) ir kačių koronaviruso (FCoV, infekuoja kates). Iki COVID-19 nebuvo vakcinos nuo bet kokio žmones infekuojančio koronaviruso.

2002–2004 m. SARS epidemijos metu buvo kuriama vakcina, tačiau po 2004 m. nenustačius naujų virusinių infekcijų, vakcinos kūrimas buvo nutrauktas. Tačiau neseniai atrastas MERS-CoV (liet. ARRS), vis dar yra vienas iš mokslininkų prioritetų sukurti vakciną šiam virusui. Šiuo metu prieinama viena vakcina, kuri yra baigusi I fazę, dar 3 kuriamos.

Samokslo teorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Beveik iškart pasirodžius COVID19, įvairiuose socialiniuose tinkluose buvo skleidžiamos kalbos jog virusas jau žinomas ir vakcina jam seniai sukurta. Šiose kalbose minimi įvairūs patentai, tačiau juose esančios DNR sekos, nors ir panašios, priklauso įvairiems kitiems virusams.[28]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Grenfell, Rob; Drew, Trevor (2020-02-17). „Here's Why It's Taking So Long to Develop a Vaccine for the New Coronavirus“. ScienceAlert. Suarchyvuotas originalas 2020-02-28. Nuoroda tikrinta 2020-02-26. 
  2. „COVID-19 vaccine development pipeline (Refresh URL to update)“. Vaccine Centre, London School of Hygiene and Tropical Medicine. 2020-05-11. Nuoroda tikrinta 2020-05-14. 
  3. „COVID-19 vaccine tracker (Choose vaccines tab; updated 2-3x/week)“. Milken Institute. 2020-05-12. Nuoroda tikrinta 2020-05-15. Lay summary. 
  4. 4,0 4,1 https://www.timesnownews.com/health/article/cansino-biologics-covid-19-vaccine-ad5-ncov-gets-nod-for-military-use-in-china/613504
  5. 5,0 5,1 5,2 „Different Approaches to a Coronavirus Vaccine“. The New York Times. 2020-06-04. Nuoroda tikrinta 2020-06-04. 
  6. https://directorsblog.nih.gov/2020/05/21/enlisting-monoclonal-antibodies-in-the-fight-against-covid-19/
  7. DRAFT landscape of COVID-19 candidate vaccines – 5 May 2020 www.who.int [pdf https://www.who.int/blueprint/priority-diseases/key-action/novel-coronavirus-landscape-ncov.pdf]
  8. 8,0 8,1 Marjorie Robert-Guroff (2007). Replicating and non-replicating viral vectors for vaccine development. Curr Opin Biotechnol. 2007 Dec; 18(6): 546–556. pdf
  9. Feng-Cai Zhu ir kiti (2020). Safety, tolerability, and immunogenicity of a recombinant adenovirus type-5 vectored COVID-19 vaccine: a dose-escalation, open-label, non-randomised, first-in-human trial. The Lancet, 395 (10240), p. 1845-1854. [1]
  10. Marjorie Robert-Guroff (2007) rašoma On the basis of the established safety record of oral, wild-type Ad4 and Ad7 vaccines, used for over 25 years in the U.S. Military, šaltinyje neparašyta prieš kokius adenovirusus
  11. A. Casadevall, L. A. Pirofski: The convalescent sera option for containing COVID-19. In: The Journal of clinical investigation. 2020, doi:10.1172/JCI138003, PMID 32167489.
  12. J.Hodgson (2020). The pandemic pipeline. Nature, [2]
  13. Kleinnijenhuis J, van Crevel R, Netea MG (January 2015). „Trained immunity: consequences for the heterologous effects of BCG vaccination.“. Transactions of the Royal Society of Tropical Medicine and Hygiene 109 (1): 29–35. PMID 25573107. doi:10.1093/trstmh/tru168. 
  14. de Vrieze J (2020-03-23). „Can a century-old TB vaccine steel the immune system against the new coronavirus?“. Science. doi:10.1126/science.abb8297. Nuoroda tikrinta 11 April 2020. 
  15. „Measles Vaccine in HCW“. ClinicalTrials.gov. US National Library of Medicine, National Institutes of Health. Nuoroda tikrinta 2020-04-24. 
  16. https://www.precisionvaccinations.com/vaccines/ad5-ncov-covid-19-vaccine
  17. https://www.nih.gov/news-events/news-releases/investigational-chadox1-ncov-19-vaccine-protects-monkeys-against-covid-19-pneumonia
  18. https://www.genengnews.com/covid-19-candidates/biontech-pfizer-and-fosun-pharma-bnt162/
  19. http://ir.inovio.com/news-releases/news-releases-details/2020/INOVIOs-COVID-19-DNA-Vaccine-INO-4800-Demonstrates-Robust-Neutralizing-Antibody-and-T-Cell-Immune-Responses-in-Preclinical-Models/default.aspx
  20. https://investors.modernatx.com/news-releases/news-release-details/moderna-announces-positive-interim-phase-1-data-its-mrna-vaccine
  21. https://clinicaltrials.gov/ct2/show/NCT04299724
  22. https://clinicaltrials.gov/ct2/show/NCT04276896
  23. https://clinicaltrials.gov/ct2/show/NCT04334980
  24. Vakcina NVX-CoV2373 aprašyta kaip „proprietary nanoparticle technology, Matrix-M[3]
  25. https://www.bio.org/sites/default/files/legacy/bioorg/docs/Clinical%20Development%20Success%20Rates%202006-2015%20-%20BIO,%20Biomedtracker,%20Amplion%202016.pdf
  26. Thanh Le T, Andreadakis Z, Kumar A, Gómez Román R, Tollefsen S, Saville M, Mayhew S (9 April 2020). „The COVID-19 vaccine development landscape“. Nature Reviews Drug Discovery 19 (5): 305–306. ISSN 1474-1776. PMID 32273591 . doi:10.1038/d41573-020-00073-5. 
  27. Damon Wake (2020-05-04). „World leaders urge cooperation in vaccine hunt, raise $8 billion“. Yahoo Finance. Nuoroda tikrinta 2020-05-04. 
  28. McDonald J (24 January 2020). „Social Media Posts Spread Bogus Coronavirus Conspiracy Theory“. FactCheck.org. Annenberg Public Policy Center. Suarchyvuotas originalas 6 February 2020. Nuoroda tikrinta 8 February 2020.