Mirštamumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Nemaišytina su mirtingumas.

Mirštamumas – mirčių nuo tam tikros ligos ir per tą patį laikotarpį nustatytų tos ligos atvejų skaičiaus santykis.[1] Paprastai išreiškiamas procentais ir parodo ligos sunkumo laipsnį.[2] Mirštamumas dažniausiai taikomas pavieniais, trumpalaikiais ligų atvejais, pavyzdžiui, ūmių infekcijų protrūkių metu. Mirštamumo rodiklį galutiniu laikyti galima tada, kai yra aiški visų ligos atvejų baigtis (pacientai pasveiko arba mirė). Išankstiniai mirštamumo rodikliai, pavyzdžiui, protrūkio, kuriam būdingas aukštas paros atvejų prieaugis ir ilgas ligos periodas, eigoje būtų žymiai mažesni negu galutiniai.

Skaičiavimo pavyzdys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarkime, kad mirė 9 žmonės iš 100 žmonių bendruomenės, kuriai buvo diagnozuota ta pati liga. Tai reiškia, kad iš 100 žmonių, kuriems formaliai buvo diagnozuota liga, 9 mirė, 91 pasveiko. Taigi mirštamumas būtų lygus 9 %. Tačiau, jei analizės metu būtų buvę nebaigtinių atvejų, kada neaišku pacientai pasveiko ar mirė, tai tokia analizė būtų klaidinga.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]