Bonifacas VIII

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bonifacas VIII
lot. Bonifatius VIII
193-asis Popiežius
Gimimo vardas it. Benedetto Caetani
Gimė 1235 m. sausio 23 d.
Florencija, Italija
Mirė 1303 m. spalio 11 d. (68 metai)
Palaidotas (-a) Šv. Petro bazilika, Roma
Tautybė italas
Bonifaco VIII herbas
Bonifaco VIII herbas
193-asis Popiežius
Išrinktas 1294 m. gruodžio 24 d.
Baigė 1303 m. spalio 11 d.
Pirmtakas Šventasis Celestinas V
Įpėdinis Palaimintasis Benediktas XI
Vikiteka Bonifacas VIII

Bonifacas VIII (lot. Bonifatius VIII, tikr. Benedetto Caetani, 1235 m. sausio 23 d. Anagni1303 m. spalio 11 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1294 m. gruodžio 24 d. iki mirties.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš turtingos Pizos langobardų Gaetanų šeimos. Studijavo teisę Todžio mokykloje, Bolonijos universitete, Paryžiuje ir Anglijoje. Abiejų teisių daktaras.

12651268 m. popiežiaus legatas Prancūzijoje, Anglijoje ir Sicilijoje. Nuo 1274 m. popiežiaus kurijos apaštališkasis notaras, nuo 1281 m. kardinolas. 1294 m. po trumpo Celestino V pontifikato prireikė net 10 dienų kol vėl susirinko 23 kardinolų konklava, kuri gruodžio 24 d. popiežiumi išrinko kardinolą Kaetanį. 1295 m. sausio 23 d. jis buvo konsekruotas popiežiumi Bonifacu VIII.

Bonifacas VIII aukščiausia idėja laikė Bažnyčios idėją ir stengėsi sustiprinti popiežiaus įtaką Neapolio karalystėje, Sicilijoje, Toskanoje, Vengrijoje, Lenkijoje. Nuolat konfliktavo su Prancūzijos karaliumi Pilypu IV Gražiuoju. 1296 m. apribojo karalių teises apmokestinti dvasininkus (bulė Clericis laicos, vėliau ją panaikino). 1297 m. kanonizavo Liudviką IX. 1302 m. bulėje Unam sanctam pagrindė popiežiaus viršenybę prieš visus valdovus.

Bonifaco VIII kapas Vatikano kriptoje

1300-uosius paskelbė Bažnyčios jubiliejaus metais. Nuo tada tokie metai skelbiami kas šimtmetį. Paskelbė visuotinius atlaidus piligrimams, 1300 m. keliavusiems į Romą. Tarp jubiliejaus maldininkų buvo ir Dantė, kuris šį įvykį mini „Dieviškojoje komedijoje“.

Globojo mokslą ir menus. 1303 m. įkūrė Romos universitetą, jame įsteigė Archyvų skyrių. Praturtino Vatikano biblioteką, sudarė jos katalogą.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A. Paravicini Bagliani. Bonifacio VIII. Torino, Einaudi, 2003 (ISBN 80-06-16005-2), RCS, Milano, 2006 (ISSN: 1129-08500);
  2. E. Duffy. La grande storia dei Papi. Milano, Mondadori, 2003, ISBN 88-04-49052-7;
  3. J. N. D. Kelly. Dizionario illustrato dei Papi. Oxford-New York, PIEMME, 2003;
  4. G. Piccinni. I mille anni del medioevo. Milano, B. Mondadori, 2000, ISBN 88-424-9355-4;
  5. P. Partner. Duemila anni di cristianesimo. Torino, Einaudi, 2003, ISBN 88-06-16647-6;
  6. Les registres de Boniface VIII (1294–1303). Parigi, ed. A. Thomas, M. Faucon, G. Digard e R. Fawtier, 1884–1939.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bonifacas VIII. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 364 psl.
Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Šventasis Celestinas V
Popiežius
Bonifacas VIII

12941303 m.
Įpėdinis
Popiežius
Palaimintasis Benediktas XI