Biržų giria

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°18′ š. pl. 24°55′ r. ilg. / 56.300°š. pl. 24.917°r. ilg. / 56.300; 24.917

Biržų giria prie Tabokinės

Biržų giria – giria Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Nemunėlio upės, kuria eina Lietuvos valstybės siena su Latvija.

Teritorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plotas 17 320 ha, pagal dydį 10-ta vieta Lietuvoje. Mišku apaugę 15 419 ha. Valstybinės reikšmės miškų plotas 15 588 ha. Priklauso Biržų miškų urėdijos Latvelių (1968 ha), Tamošiūnų (2893 ha), Spalviškių (3156 ha), Būginių (5663 ha) girininkijoms.

Girioje prasideda arba per ją teka Nemunėlio kairieji intakai Gaigalas, Benupė ir 10 Apaščios intakų. Dauguma upelių reguliuoti. Visa giria nusausinta, pradėta sausinti 1950 m.

Kelių tinklas taisyklingas, sutampa su kvartalinėmis linijomis. Augavietės labai derlingos ir laikinai užmirkusios. Daug kur 1–5 m gylyje yra dolomitinės klinties. 2 % miškų yra ekosistemų apsaugos, 5,5 % vandenų apsauginiai, 92,5 % ūkiniai.

Beveik visą teritoriją apima Biržų regioninis parkas. 144 ha užima Biržų girios botaninis draustinis, 100 ha – Latvelių botaninis draustinis, 295 ha – Nemunėlio-Apaščios geologinis draustinis. 2004 m. lapkričio 15 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-590 įsteigtas Biržų girios biosferos poligonas – Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis. Poligone, užimančiame beveik visą Biržų girios teritoriją, stebimi, kontroliuojami ir prognozuojami gamtinių sistemų pokyčiai, saugoma Biržų girios ekosistema.

Medynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kultūrinės kilmės medynų 12 %. Pušynų 3 %, eglynų 29 %, uosynų 12 %, beržynų 31 %, juodalksnynų 13 %, drebulynų 4 %, baltalksnynų 8 %. Jaunuolynai sudaro 36 %, pusamžiai medynai 28 %, pribręstantys 17 %, brandūs 19 %. Medynų vidutinis amžius 43 m., bonitetas 1,5, skalsumas 0,75, tūris 170 m³/ha, kasmet priauga 4,0 m³/ha.

Fauna[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Girioje yra kanopinių žvėrių, daugiausia Lietuvoje lūšių. Girioje veisiasi į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai: mažasis erelis rėksnys, juodasis gandras, vištvanagis, baltasis kiškis, taip pat jerubė, uralinė pelėda ir žvirblinė pelėda.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XVI a. pradžios giria priklausė kunigaikščių Radvilų giminei, nuo 1811 m. grafams Tiškevičiams. 1920 m. didžioji girios dalis nacionalizuota. Didikai mišką naudojo tik medžioklei, todėl jame išliko normalus brandžių medynų kiekis.

1863 m. girios pakraštyje įvyko Biržų kautynės. Tamošiūnų girininkijos 120 kvartale ir Būginių 29 kvartale yra paminklai 1863 m. sukilimo dalyviams, jų kapinės. Spalviškių girininkijos 40 kvartale ir Latvelių girininkijos 109 kvartale yra paminklai žuvusiems sovietiniams partizanams, Latvelių girininkijos 5 kvartale – Antrojo pasaulinio karo masinio žydų žudymo vieta. 19441954 m. Biržų girioje veikė Lietuvos partizanai.[1]

Latvelių girininkijos 13 kvartale yra XIX a. stiklo lydymo krosnies griuvėsiai. Šiaurinėje miško dalyje stovi Sandariškių ąžuolas, pietrytinėje – pušis „Raganų šluota“.

2006 m. balandžio 27 d. Latvelių girininkijoje buvo didžiausias paskutinis gaisras, išdegė apie 6 ha jaunuolyno.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Brukas, Algirdas Rutkauskas, Dalius ŽygelisBiržų giria. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 237 psl.
  2. „Biržų girioje – sausra“. selonija.lt. 2015-08-28. Suarchyvuotas originalas 2016-04-09. Nuoroda tikrinta 2016-04-09. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Krūmedis · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas