Pereiti prie turinio

Bialozorai

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bialozorai
Vieniava
Vieniava
Kilmė Sakaičiai
Pradininkas Manvydas Nikolajus „Baltakis“
Laikotarpis XV-XX a.
Šalys LDK, Lenkija
Dvarai Grinkiškio dvaras, Tendžiogala, Renavo dvaras, kt.
Atšakos Upytės-kaštelionų, Grinkiškių-vaivadų

Bialozorai (lenk. Białozorowie) – LDK bajorų giminė, iškilusi XV a. viduryje. Pavardės kilmė pravardinė, sudurtinė iš slaviškų žodžių belo ir zor (бело, зор), reiškianti žmogų šviesiomis akimis, baltaakį. Lenkų kalbos šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Białozor, Białłozor, Biełozor, Białozorski, Białozorowicz (Belozoras, Bialozoras, Bialozoraitis), z Białozorow ir z Białłozorow (iš Bialozorų giminės), Białozorowna ir Białłozorowna (Bialozoraitė), Białozorowa ir Białłozorowa (Bialozorienė). Rusų kalbos šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Белозор, Бялозор, Билозор – paskutinis nuo ukrainiečių kalbos Білозір, reiškia gražuolis, šviesaus lyg mėnuo veido. Giminės palikuonys gyveno Žemaitijoje, LDK ir Lenkijoje.

Giminės pradininkas – Manvydas Nikolajus „Baltakis“ (lenk. Monwyd Nikołaj „Białozor“), Trakų vaivados Andriaus Sako (1410–1465) sūnus.[1] Manvydo Nikolajaus anūkas Vaitiekus (g. apie 1490 m.) pasirašė Manvydas-Bialozoras pavarde ir naudojosi Sakaičių giminės Pomiano herbo atmaina – Vieniava (lenk. Wojciech Monwid-Białozor h. Wieniawa).

Nuo XVII a. minima Upytės-kaštelionų giminės atšaka (lenk. gałąź Upitska-kasztelańska), kurios pradininkas buvo Stanislovas Bialozoras, 1662 m. minimas kaip Upytės pateisėjas, o 1664 m. – Mstislavlio kaštelionas. Šios atšakos palikuonys gyveno Upytės paviete. Antroji – tai Žemaitijoje gyvenusi Grinkiškių-vaivadų giminės atšaka (lenk. gałąź Hrynkiska-wojewodzińska), kurios pradininkas buvo Minsko vaivada Kazimieras Karolis Bialozoras (g. apie 1630 m.). Šios atšakos palikuonys XIX a. išsiskyrė į dvi grupes: a) Grinkiškio valdų Bialozorai – tai Martyno (1817–1867) ir kunigaikštytės Felicijos Puzinaitės vaikai ir vaikaičiai, bei b) Bialozoriškių valdų Bialozorai – tai Jono Vito Modesto (1829–1872) ir Vandos Vrublevskytės vaikai ir vaikaičiai.[2]

Lietuvoje Bialozorų giminei priklausė nemažai tėvonijų ir dvarų: Grinkiškio dvaras, Tendžiogala, Renavo dvaras, Varnioniai, Malštovė, Šiaulėnai, Daugėlaičiai, Nirtaičiai, Geručių dvaras (į pietus šalia Grinkiškio), Žižmai, Linkaičiai, Laniai, Milčiai ir kt.

Žymiausi atstovai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Herbarz szlachty żmudzkiej Tom I; Aut. Grzegorz Błaszczyk, p. 149–156, Warszawa 2015
  2. Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, W. W. Kojałowicz, Tom I, p. 324, Krakow 1897


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.