Bialozorai

Bialozorai
Vieniava
Kilmė	Sakaičiai
Pradininkas	Manvydas Nikolajus „Baltakis“
Laikotarpis	XV-XX a.
Šalys	LDK, Lenkija
Dvarai	Grinkiškio dvaras, Tendžiogala, Renavo dvaras, kt.
Atšakos	Upytės-kaštelionų, Grinkiškių-vaivadų

Bialozorai (lenk. Białozorowie) – LDK bajorų giminė, iškilusi XV a. viduryje. Pavardės kilmė pravardinė, sudurtinė iš slaviškų žodžių belo ir zor (бело, зор), reiškianti žmogų šviesiomis akimis, baltaakį. Lenkų kalbos šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Białozor, Białłozor, Biełozor, Białozorski, Białozorowicz (Belozoras, Bialozoras, Bialozoraitis), z Białozorow ir z Białłozorow (iš Bialozorų giminės), Białozorowna ir Białłozorowna (Bialozoraitė), Białozorowa ir Białłozorowa (Bialozorienė). Rusų kalbos šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Белозор, Бялозор, Билозор – paskutinis nuo ukrainiečių kalbos Білозір, reiškia gražuolis, šviesaus lyg mėnuo veido. Giminės palikuonys gyveno Žemaitijoje, LDK ir Lenkijoje.

Giminės pradininkas – Manvydas Nikolajus „Baltakis“ (lenk. Monwyd Nikołaj „Białozor“), Trakų vaivados Andriaus Sako (1410–1465) sūnus. Manvydo Nikolajaus anūkas Vaitiekus (g. apie 1490 m.) pasirašė Manvydas-Bialozoras pavarde ir naudojosi Sakaičių giminės Pomiano herbo atmaina – Vieniava (lenk. Wojciech Monwid-Białozor h. Wieniawa).

Nuo XVII a. minima Upytės-kaštelionų giminės atšaka (lenk. gałąź Upitska-kasztelańska), kurios pradininkas buvo Stanislovas Bialozoras, 1662 m. minimas kaip Upytės pateisėjas, o 1664 m. – Mstislavlio kaštelionas. Šios atšakos palikuonys gyveno Upytės paviete. Antroji – tai Žemaitijoje gyvenusi Grinkiškių-vaivadų giminės atšaka (lenk. gałąź Hrynkiska-wojewodzińska), kurios pradininkas buvo Minsko vaivada Kazimieras Karolis Bialozoras (g. apie 1630 m.). Šios atšakos palikuonys XIX a. išsiskyrė į dvi grupes: a) Grinkiškio valdų Bialozorai – tai Martyno (1817–1867) ir kunigaikštytės Felicijos Puzinaitės vaikai ir vaikaičiai, bei b) Bialozoriškių valdų Bialozorai – tai Jono Vito Modesto (1829–1872) ir Vandos Vrublevskytės vaikai ir vaikaičiai.

Lietuvoje Bialozorų giminei priklausė nemažai tėvonijų ir dvarų: Grinkiškio dvaras, Tendžiogala, Renavo dvaras, Varnioniai, Malštovė, Šiaulėnai, Daugėlaičiai, Nirtaičiai, Geručių dvaras (į pietus šalia Grinkiškio), Žižmai, Linkaičiai, Laniai, Milčiai ir kt.

Žymiausi atstovai

• Jonas Vaitiekaitis-Jokūbaitis Bialozoras (g. apie 1525) – 1550 m. Karūnos rotmistras, Žygimanto Augusto dvariškis, 1554 m. dovanų gavo Sarvus (vėliau pervadinta į Grinkiškį ir Varnionius, žmona Halška Raiskytė;
• Jurgis Vaitiekaitis Bialozoras – 1569 m. Vilniaus žemietijos teisėjas;
• Stanislovas Bialozoras (g. apie 1550) – 1588–1591 m. Upytės žemietijos teisėjas, 1591–1611 m. Upytės pakamaris, 1588 m. seimo pasiuntinys, Lietuvos Tribunolo deputatas, 1601–1602 m. Livonijos su Švedija karo dalyvis, turėjo Grinkiškio, Varnionių ir Geručių dvarus;
• Jonas Karolis Bialozoras (1596–1631) – klebonas Vilniuje, Lietuvos referentas, panegirikų autorius;
• Gabrielius Bialozoras (apie 1600–1638) – 1622 m. Upytės pakamaris, 1635 m. Lietuvos Tribunolo maršalka, Novomlinsko seniūnas;
• Kazimieras Gabrielaitis Bialozoras – Upytės maršalka, Vitebsko kaštelionas, Novomlinsko seniūnas;
• Kristupas Kazimieraitis-Gabrielaitis Bialozoras – Upytės pastalininkis, kare su Maskva pulko vadas, vėliavininkas;
• Stanislovas Bialozoras (m. apie 1667) – 1662 m. Upytės pateisėjas, Vilkmergės žemietijos teisėjas, 1664 m. Mstislavlio kaštelionas, paveldėjo Žižmus ir Linkaičius; vienas jo sūnus Vladislovas – Vilkmergės raštininkas, antras Marcijonas – Vilniaus archimandritas, vėliau – vladyka;
• Kristupas Konstantinas Bialozoras (m. 1644) – 1621–1644 m. Upytės maršalka, Obelių seniūnas, seimo pasiuntinys, Lietuvos Tribunolo deputatas, Lanių, Varnionių ir Grinkiškio savininkas;
• Jurgis Bialozoras, Kristupo Konstantino sūnus, – Vilniaus saugotojas, Karūnos iždo raštininkas, ATR-Maskvos karo metais išvežė ir parūpino saugumą Šv. Kazimiero palaikams, 1657 m. Smolensko vyskupas, 1662 m. Vilniaus vyskupas;
• Jokūbas Bialozioras, Jono Karolio anūkas, – Vilniaus žemietijos teisėjas;
• Kazimieras Karolis Bialozoras (1608–1680) – žymus karo su švedais 1648–1661 m. vadas, seimo deputatas;
• Jurgis Bialozoras (1622–1665) – Smolensko ir Vilniaus vyskupas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės pareigūnas;
• Antanas Bialozoras – Raseinių pavieto rotmistras, pasirašė 1764 m. rinkimuose, Raseinių žemietijos teisėjas;
• Jonas Bialozoras, Tado sūnus, – Šiaulių žemietijos raštininkas, Kairėnų seniūnas, 1791 m. paveldėjo Grinkiškį ir Milčius;
• Julianas Julianovičius Bialozoras (1862–1942) – Rusijos karvedys, generolas leitenantas;
• Igoris Iosifovičius Bilozir (1955–2000) – ukrainiečių kompozitorius ir atlikėjas, Ukrainos liaudies artistas;
• Oksana Vladimirovna Bilozir (g. 1957 m.) – Ukrainos dainininkė ir politikė, Ukrainos liaudies artistė;
• Maksimas Aleksejevičius Belozoras (g. 1963 m.) – rusų rašytojas, žurnalistas ir prozininkas, scenaristas, redaktorius, grafikas;
• Sergejus Vladimirovičius Bilozoras (g. 1979 m.) – Ukrainos futbolininkas, gynėjas.

Nuorodos

• Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, wyd. Olgiebranda, Tom I; Aut. Uruski Seweryn, p. 163, Warszawa 1904.
• M.J. Minakowski, Didžiojo Seimo palikuonių genealogija (lenk.)^{[neveikianti nuoroda]}.
• Kasper Niesiecki, Herbarz Polski, wyd. J.N. Bobrowicz, Tom II, p. 126, Lipsk 1839.
• Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, tak zwany Compendium, czyli o klejnotach albo herbach których familie stanu rycerskiego w prowincyach wielkiego xięstwa Litewskiego zażywaja, wyd. Herolda polskiego; Aut. Wijuk Wojciech Kojałowicz, Franciszek Piekosiński, p. 324, Krakow 1897.
• Poczet rodów w Wielkiem Księstwie Litewskiem w XV i XVI wieku; Aut. Adam Boniecki, p.6, Warszawa 1887.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.