Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčia

54°41′09″ š. pl. 25°17′15″ r. ilg. / 54.68583°š. pl. 25.28750°r. ilg. / 54.68583; 25.28750

Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčia

Vyskupija	Vilniaus
Dekanatas	Vilniaus I
Savivaldybė	Vilniaus miestas
Gyvenvietė	Vilnius
Adresas	Katedros a. 1
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1636 m.

Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia – koplyčia, esanti Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos viduje, vienas vertingiausių Lietuvos baroko dailės paminklų.^[1] Tituluojama Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero vardu. Į ją patenkama einant pietine katedros nava, kurios gale, pietinėje sienoje, yra raudono marmuro kolonomis ir juodu marmuru dekoruota, gausiai paauksuota triumfo arka. Iš lauko ši koplyčia – Katedros priestatas pietrytiniame kampe, orientuotas į Katedros aikštės pusę, kurioje stovi paminklas Gediminui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1602 m. Kazimierą oficialiai pripažinus šventuoju, Lenkijos ir Lietuvos valdovas Zigmantas Vaza pradėjo statyti jo palaikams deramą koplyčią. Joje ryški italų meno įtaka – koplyčia panaši į Romos Šv. Marijos bažnyčios Šv. Siksto ir Šv. Pauliaus koplyčias.^[2] Šv. Kazimiero koplyčia pastatyta 1623-1636 m.

Koplyčia pradėta statyti pagal archit. Mateo Kastelio projektą, po jo mirties statybai vadovavo sūnėnas archit. Konstantinas Tenkala, sukūręs interjerą. Koplyčios statybai buvo naudojamos atvežtinės statybinės medžiagos: švediškas smiltainis, Karpatų kalnų marmuras. Barokinės koplyčios statyba ir puošyba kainavo daugiau kaip 3 milijonus auksinų. Šventojo relikvijų į jam pašvęstą koplyčią perkėlimo iškilmės įvyko 1636 m. rugpjūčio 14 d.^[2]

ATR-Maskvos karo metais, 1655–1661 m., vertingiausi katedros turtai buvo gelbėjami juos išgabenant ir paslepiant. Taip Šv. Kazimiero palaikai kelis metus buvo saugomi Lietuvos didikų Sapiegų rezidencijoje Ružanuose (blrs. Ружаны), o koplyčia tuo metu buvo išvogta.

Koplyčia restauruota 1643-1644 m., 1668-1692 m. (dail. Pjetras Pertis, Mikelandželas Palonis), 1782 m. (archit. Karlas Spampanis, skulpt. Kristupas Šneideris, dail. Pranciškus Smuglevičius), 1836-1839 m. (darbams vadovavo archit. Karolis Podčašinskis). Koplyčia taip pat remontuota 1877-1878 m., 1900-1901 m. Per 1932-1939 m. restauraciją įrengtos koplyčios smiltainio blokų sienas sutvirtinančios konstrukcijos.

Po koplyčia 1936-1939 m. įrengtas mauzoliejus (archit. Juliusas Klosas ir kt.).

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, kad L. Stuoka-Gucevičius per didįjį katedros remontą Šv. Kazimiero koplyčią užmūrijo, kad joje niekas nebūtų suniokota. Nuo XVII a. koplyčia išsaugota be didelių pakeitimų.^[2]

Dangaus ir žemės darna koplyčioje perteikta architektūrinėmis formomis. Žemutinė patalpos dalis yra kubo formos, dekoruota raudonu ir juodu marmuru, primenančiu žmogaus žemiškosios kelionės žemės ir molio materiją. Dangų simbolizuoja virš sienų iškylantis aštuoniasienio būgno laikomas šviesiai išdekoruotas kupolas, kurio viršuje yra apskritimas, Dievo simbolis.^[2]

Koplyčios centre įrengtas marmuro altorius su skulptūriniu dekoru, paveikslu aptaisuose „Šv. Kazimieras Trirankis“, sidabro sarkofagu su Šv. Kazimiero palaikais. Manoma, kad paveikslas nutapytas apie 1521 m. Išskirtinė šio paveikslo detalė yra dvi šventojo karalaičio dešinės rankos, laikančios lelijų žiedus. Pasak legendos,^[2] dailininkas iš naujo buvo nutapęs kitą rankos gestą, tačiau po dažų sluoksniu paslėpta senoji ranka vis išlįsdavo. Galiausiai tai palaikyta stebuklu, paliktos abi dešiniosios rankos. Skulptūrinį retabulą puošia reljefinė kompozicija „Švč. Mergelė su Vaikeliu pasitinka šv. Kazimierą“. Altoriaus kairėje stovi nedidelė, vėlyvojo baroko stiliaus taurės formos sakykla.

Yra du balkonai su juodo marmuro ir smiltainio tvorelėmis. Viename jų, prie vakarinės sienos, pastatyti vargonai. Dabartinį instrumentą 1965 m. įrengė Potsdamo vargonų dirbtuvėse „Alexander Schuke“ dirbę meistrai, kai katedra buvo tapusi galerija ir koncertų sale. Rytinės sienos (virš įėjimo) balkonas buvo skirtas karališkajai šeimai.

Koplyčios vidus gausiai dekoruotas kupolo burių ir sienine tapyba.^[2] Šv. Kazimiero gyvenimo ir susijusias scenas perteikia freskos „Švč. Kazimieras šlovina Švč. Mergelę Mariją“, „Šv. Kazimieras angelų pasitinkamas danguje“, „Šv. Kazimiero karsto atidengimas“, „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“, taip pat pano–alegorijos „Dorybių pergalė“, „Skaistybė“. Sienų nišose pastatytos aštuonios barokinės Lietuvos ir Lenkijos valdovų, jų šeimos narių skulptūros, nors vaizduojamieji asmenys nėra tiksliai žinomi.^[2]