Balstogės istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jotvingių-Prūsų gyvenamos žemės V-VII a.
Jotvingių gyvenamos žemės XI a.
Lietuvos Didžioji kunigaikštystė XIII-1569 m.
Palenkės vaivadija 1569-1795 m.
Balstogės sritis 1807-1842 m.
Balstogės vaivadija 1919-1939 m.
Baltarusijos TSR, Balstogės sritis 1939-1941 m.
Trečiojo Reicho, Balstogės sritis 1941-1945 m.

Balstogės istorija:

Administracinis centras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XV amžiaus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologiniai kasinėjimai atskleidė, kad šioje vietovėje žmonės gyveno jau akmens amžiuje. Senoviniai kapai rasti Piečurkų, Dojlidų ir kitose miesto dalyse. Geležies amžiaus pradžioje čia gyveno prūsų, jotvingių gentys ir Vielbarko kultūros žmonės. Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. visas šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

XV amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1426 m. Vytautas Didysis suteikė šias žemes MotiejuiTikocino. Vietovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1437 m., kai žemes aplink Bialos upę (gyventojų vadintą "Białka") Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras atidavė Raczko Tabutowicz.

XVI amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1510 m. pirmą kartą paminėta mieste tekanti Bialos upė. 1514 m. pirmą kartą paminėtas Balstogės (Białegostoku) pavadinimas. 1520 m. mirė pirmasis gyvenvietės valdytojas Mikalojus Michnovičius Račkovičius Bakalažas. 1547 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1547 m. gyvenvietė atitenka Viesiolovskių šeimai. 1556 m. mirė Petras Viesiolovskis Balstogės baronas. 1569 m. Liublino unijos metu Lenkijos karalystė atėmė šias žemes iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės. 1584 m. pastatyta antroji medinė bažnyčia.

XVII amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1617 m. sudegė medinė bažnyčia ir prasidėjo naujos mūrinės bažnyčios statybos. 1626 m. pastatyta Balstogės Marijos Dangun Žengimo arkikatedra bazilika ir įkurta parapija. 1637 m. po Kristupo Viesiolovskio mirties gyvenvietė atiteko valstybei. 1658 m. į miestą atsikraustė pirmieji žydai. 1660 m. balandžio 4 d. už nuopelnus kare gyvenvietė padovanota etmonui Stefanui Čarneckiui. 1689 m. rugsėjo 21 d. gimė Janas Klemensas Branickis. 1692 m. karalius Jonas Sobieskis suteikė gyvenvietei miesto teises. 1692 m. prasidėjo Stefano Branickio rūmų statybos.

XVIII amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1711 m. pastatyta Balstogės Nomer Tamido sinagoga. 1727 m. pastatyta unitų Šv. Nikolajaus cerkvė. 1749 m. vasario 1 d. karalius Augustas III suteikė miestui Magdeburgo teises. 1753 m. įvyko didelis gaisras, kurio metu sudegė daug miesto pastatų. 1758 m. pastatyta Balstogės Šv. Marijos Magdalenos cerkvė. 1761 m. pastatyta Balstogės rotušė. 1764 m. pastatyta Balstogės Senoji sinagoga. 1767 m. mieste įvyko Niccolò Piccinni pastatyta opera Il cavaliere per amore. 1769 m. liepos 13 d. šalia miesto įvyko Olmontų mūšis tarp Baro konfederacijos ir Rusijos kariuomenės. 1771 m. spalio 9 d. mirė Janas Klemensas Branickis. 1784 m. mieste lankėsi karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. 1789 m. raupų epidemija, mirė 22 vaikai. 1794 m. birželį vyksta 1794 m. sukilimas. 1795 m. po III padalijimo miestas atiteko Rytų Prūsijai. 1795 m. miestas tapo Naujosios Rytų Prūsijos sostine. 1796 m. sausio 26 d. miestą oficialiai perėmė Prūsijos valdžia. 1796 m. įkurta evangelikų parapija. 1798 m. pradėtas leisti pirmasis periodinis leidinys vokiečių ir lenkų kalbomis. 1799 m. sukurtas miesto detalusis planas.

XIX amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1802 m. kovo 1 d. mieste įsigaliojo Prūsijos įstatymai. 1802 m. balandžio 2 d. Izabela Poniatovska pardavė visą savo turtą Prūsijos valdžiai už 270,000 talerių. 1802 m. rugsėjo 29 d. atidaryta vidurinio lavinimo mokykla. 1806 m. oficialiai atidaryta masonų ložė zum golden Ring. 1807 m. liepos 7 d. po Tilžės taikos miestas atiteko Rusijos imperijai. 1808 m. vasario 14 d. mirė Izabela Poniatovska. 1812 m. liepos 3 d. į miestą įžengė Napoleono kariuomenė. 1812 m. liepos 13 d. miestiečiai paskelbė deklaraciją pritariančią Abiejų Tautų respublikos atkūrimui. 1812 m. rugpjūčio 4 d. į miestą įžengė Rusijos kariuomenė. 1812 m. rugpjūčio 8 d. caras Aleksandras I (Rusija) suteikė miestui naują herbą. 1830 m. gruodžio 13 d. dėl 1831 m. sukilimo mieste paskelbta karo padėtis. 1831 m. panaikinta muitų sąjunga tarp Lenkijos Kongreso karalystės ir Rusijos imperijos. 1831 m. vasario 1 d. į miestą atvyko Rusijos karininkas Hans Karl von Diebitsch, kurio užduotis buvo slopinti sukilimą. 1834 m. įsigaliojo draudimas mokyklose mokytis lenkų kalba. 1842 m. panaikinta Balstogės sritis ir miestas įtrauktas į Gardino gubernijos sudėtį. 1859 m. gruodžio 15 d. mieste gimė Liudvikas Zamenhofas, Esperanto kalbos kūrėjas. 1860 m. birželio 13 d. paskelbta manifestacija prieš vykdomą rusifikaciją ir priespaudą. 1861 m. birželio 9 d. į miestą atvyko Baltųjų sukilėlių vadas Andžejus Arturas Zamojskis. 1862 m. atidarytas per miestą einantis Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. 1863 m. balandžio 24 d. įvyko susirėmimai tarp 1863 m. sukilėlių ir Rusijos kariuomenės. 1877 m. prie miesto prijungta geležinkelio stotis ir keli aplinkiniai kaimai. 1886 m. atidaryta geležinkelio linija Balstogė-Valkaviskas-Baranovičiai. 1891 m. nutiesta pirma telefono linija. 1895 m. atidarytos trys arklių tramvajaus linijos. Pagal 1897 m. surašymą mieste gyveno 66,000 gyventojų, iš kurių 41,900 buvo žydai, 63 % miesto gyventojų. 1898 m. įkurta gaisrinė. 1898 m. pastatyta nauja cerkvė.

XX amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19001905 m. perstatyta Balstogės Marijos Dangun Žengimo arkikatedra bazilika. 1905 m. sausio 30 d. įvyko darbininkų streikas, kuriame dalyvavo 80 % miesto darbininkų. 1906 m. birželio 14-16 d. įvyko žydų pogromas. 19091912 m. pastatyta Balstogės Šv. Vojcecho bažnyčia. 19091913 m. pastatyta Balstogės Didžioji sinagoga. 1910 m. lapkričio 1 d. atidaryta elektrinė, kurioje buvo du garo varikliai 600 arklio galių su generatoriais 329 kW. 1913 m. liepos 1 d. atidarytas Ritz viešbutis. 1915 m. balandžio 20 d. miestą bombardavo vokiečių lėktuvai, žuvo 13, sužeisti 34 žmonės. 1915 m. rugpjūčio 9 d. rusai susprogdino geležinkelio viaduką. 1915 m. rugpjūčio 13 d. į miestą įžengė vokiečiai.1916 m. pradėjo formuotis lenkų karinės organizacijos. 1917 m. balandžio 14 d. mirė Liudvikas Zamenhofas. 1919 m. vasario 14 d. pirmieji lenkų ir rusų susirėmimai. 1919 m. vasario 19 d. miestą pradeda valdyti lenkų valdžia. 1919 m. gegužės 10 d. prie miesto prijungti šie kaimai: Antoniuk, Białostoczek, Dojlidy, Dziesięciny, Marczuk, Ogrodniczki, Pieczurki, Skorupy, Starosielce, Słobodę, Wygodę, Wysoki Stoczek i Zacisze. 1919 m. rugpjūčio 2 d. įkurta Balstogės vaivadija. 1919 m. rugsėjį įvyko pirmieji rinkimai į miesto savivaldybę. 1920 m. liepos 28 d. miestą užėmė bolševikai. 1920 m. rugpjūčio 22 d. – įvyko Balstogės mūšis po kurio lenkai užėmė miestą. 1927 m. prasidėjo Balstogės Šv. Roko bažnyčios statybos. 1939 m. rugsėjo 11 d. miestą bombardavo vokiečių aviacija. 1939 m. rugsėjo 15 d. į miestą įžengė vokiečių kariuomenė. 1939 m. rugsėjo 22 d. vokiečiai miestą perdavė sovietams. 1939 m. lapkričio 29 d. miestas tapo Baltarusijos TSR dalimi. 1940 m. rusai pradėjo griauti miesto rotušę ir statyti paminklą Josifui Stalinui. 1940 m. balandžio 13 d. į Kazachstaną ištremta apie 3,000 miesto gyventojų. 1940 birželį ištremta dar apie 5,000 žmonių. 1941 m. birželio 22 d. vokiečių aviacija bombardavo miestą. 1941 m. birželio 27 d. vokiečiai užėmė miestą, tą dieną buvo nužudyta apie 2,000 žydų. 1941 m. liepos 22 d. įkurta Balstogės sritis. 1941 m. liepos 26 d. įkurtas Balstogės getas. 1943 m. rugpjūčio 16 d. įvyko Balstogės geto sukilimas. 1944 m. liepos 27 d. Raudonoji armija įžengė į miesto centrą. 1944 m. liepos 29 d. vokiečiai pasitraukė iš miesto. 1944 m. rugpjūčio 7 d. NKVD pradeda suiminėti Armijos Krajovos dalyvius. 1945 m. gegužės 8 d. įkurta Balstogės kunigų seminarija. 1946 m. rugpjūčio 18 d. pašventinta Šv. Roko bažnyčia. 1949 m. gruodžio 1 d. atidaryta inžinerijos mokykla. 1950 m. vasario 3 d. atidaryta Balstogės medicinos akademija. 1951 m. pradėtas leisti laikraštis Gazeta Białostocka. 1952 m. atidarytas kino teatras Pokój. 1952 m. spalio 1 d. įkurtas Balstogės radijas. 1953 m. prie miesto prijungti šie kaimai: Bacieczek, Bacieczek Kolonii, Korycina, Klepacz, Krupnik, Fast, Zawad, Ignatek, Dojlid, Zaścianek oraz miasta Starosielce. 1958 m. atstatyta Balstogės rotušė. 1991 m. birželio 5 d. mieste lankėsi popiežius Jonas Paulius II. 1992 m. kovo 25 d. įkurta Balstogės metropolija.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Adam Dobroński, Białystok historia miasta, Białystok 2001;
  • W. Zawadzki, Polska Stanisławowska, t. I, II, Warszawa 1963
  • J. Łukasiewicz: Białystok w XIX wieku
  • Lech Wyszczelski: Wstępna faza walk. W: Lech Wyszczelski: Wojna polsko-rosyjska 1919–1920. Wyd. 1. Warszawa: Bellona, 2010, s. 58. ISBN 978-83-11-11934-5.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]