Balstogės geto sukilimas
| Balstogės geto sukilimas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Balstogės getas | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
.svg){kind=small} Trečiasis Reichas
|
 Žydų sukilėliai
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
 Odilo Globocnik
|
Mordechaj Tenenbaum Daniel Moszkowicz | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 200 | |||||||
| Nuostoliai | |||||||
| 300 žuvę | |||||||
Balstogės geto sukilimas (lenk. Powstanie w getcie białostockim, jid. אויפֿשטאַנד פֿון ביאַליסטאָקער געטאָ, Ojfsztand fun bialistoker geto) – II pasaulinio karo metu 1943 m. rugpjūčio 16-20 d. įvykęs sukilimas Balstogės gete. Tai buvo antras pagal dydį sukilimas po Varšuvos geto sukilimo.
Sukilimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukilimas prasidėjo 1943 m. rugpjūčio 16 d. naktį, kai prasidėjo geto likvidacija. Pagrindinis sukilėlių tikslas buvo pralaužti vokiečių apsaugą, kad kuo daugiau žmonių spėtų pabėgti iš geto į netoliese esančią Knišino girią. Sukilime dalyvavo nuo 300 iki 500 žmonių, kurie buvo ginkluoti 1 kulkosvaidžiu, 25 šautuvais, 100 pistoletų ir savo gamybos molotovo kokteiliais. Dauguma iš sukilėlių žuvo arba nusižudė, bet 150 žmonių pavyko pabėgti iš geto. Sukilimui vadovavo Mordechaj Tenenbaum ir Daniel Moszkowicz. Sukilimas tęsėsi iki rugpjūčio 20 d. kai buvo galutinai likviduotas getas.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- B. Mark: Ruch oporu w getcie białostockim. Samoobrona-zagłada-powstanie. Warszawa 1952.
- Obozy hitlerowskie na ziemiach polskich 1939–1945. Informator encyklopedyczny. Warszawa 1979.