Podagra
Podagra (gr. kojų spąstai) – liga, sukeliama purininių medžiagų apykaitos sutrikimo. Sergant šia liga, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose labai padidėja šlapimo rūgšties kiekis.
Klinkiniai požymiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmine podagra dažniausiai serga vidutinio amžiaus vyrai, ypač mažai judantys, valgantys daug purininių medžiagų turinčio maisto (žuvų, riebios mėsos), vartojantys alkoholinius gėrimus[1]. Podagrai atsirasti turi reikšmės ir paveldėjimas.
Antrinė podagra prasideda, apsinuodijus švinu, sergant kraujo ir kitomis ligomis. Sergant podagra, šlapimo rūgšties druskos (uratai) kaupiasi kremzlėse, sąnarių dangaluose, sausgyslėse, kauluose. Pažeidžiami sąnariai, dažniausiai pėdos didžiojo piršto antrasis sąnarys. Podagros priepuolis prasideda naktį, dažniausiai po traumos, kitos sunkios ligos (insulto, infarkto), nušalus, pervargus. Priepuolį sukelia sąnariuose nusėdę šlapimo rūgšties kristalai. Pažeistą sąnarį labai skauda, jis patinsta, parausta. Ligonį krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 38–40 laipsnių. Priepuolis paprastai trunka keliolika valandų, kartais kelias dienas, vis kartojasi. Sąnarys deformuojasi, sutrinka jo judrumas.
Ausų kaušeliuose, akių vokuose, audiniuose apie pažeistus sąnarius susidaro podagriniai mazgeliai – šlapimo rūgšties druskų sankaupos. Ilgainiui šių vietų oda atrofuojasi, prakiūra.
Diagnostika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausias diagnostinis testas, patvirtinantis podagros diagnozę, yra natrio uratų kristalų nustatymas sąnarių skystyje. Atliekant biocheminį kraujo tyrimą nustatoma padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija (vyrams > 420 µmol/l, moterims >360 µmol/l). Svarbu pažymėti, kad podagros priepuolių metu šlapimo rūgšties kiekis kraujyje gali būti nepadidėjęs, todėl esant būdingiems ligos požymiams, šlapimo rūgšties tyrimą reikia kartoti priepuoliui praėjus. Podagros priepuolio metu kraujo tyrime gali būti nežymiai padidėjęs leukocitų skaičius, nustatomi padidėję uždegiminio aktyvumo rodikliai (eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), C reaktyvinis baltymas (CRB)).
Gydymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Podagra gydoma dieta, skausmą raminančiais, priešuždegiminiais ir kitais vaistais, fizioterapijos priemonėmis. Padeda gydymas kurorte.[2]
Jei pacientui nustatyta tik padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje, tačiau nėra buvę podagros priepuolių, dažniausiai specifinis šlapimo rūgštį mažinantis gydymas neskiriamas. Rekomenduojama vengti maisto produktų, turinčių daug purinų (jūros gėrybės, riebi mėsa ir žuvis, ankštiniai augalai), riboti alkoholio vartojimą (ypač alaus).
Ūminiam podagros priepuoliui gydyti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), retais atvejais ir hormoniniai vaistai. Pažeistam sąnariui būtina ramybė, galima naudoti įtvarą, skausmui mažinti tinka ir vietinės šalčio aplikacijos. Rekomenduojama valgyti nekaloringą maistą, per parą išgerti po 2-3 litrus skysčių (labiausiai tinka mineralinis vanduo).
Kartojantis podagros priepuoliams skiriamas specifinis šlapimo rūgšties kiekį mažinantis gydymas. Dažniausiai skiriami šlapimo rūgšties susidarymą mažinantys ar jos išsiskyrimą per inkstus didinantys vaistai. Prieš pradedant šlapimo rūgšties kiekį mažinantį gydymą svarbu įvertinti inkstų funkciją, paciento amžių, kitas lėtines ligas ir būkles.
Ligos negydant vystosi lėtinė podagra su nuolatiniais sąnarių skausmais, deformacijomis. Susidarę podagriniai mazgeliai gali suardyti sąnarį. Podagra pažeidžia inkstus – vystosi akmenligė, inkstų uždegimas, ilgainiui galintys progresuoti iki lėtinio inkstų nepakankamumo.