Armėnijos herbas

Informacija
Armėnijos herbas

Herbas nuo	1990 metų rugpjūčio 23 d.

Armėnijos Respublikos herbas buvo patvirtintas 1990 metų rugpjūčio 23 dieną Armėnijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimu.^[1] Naujasis herbo dizainas sukurtas Pirmosios Armėnijos Respublikos (1918–1920) herbo pagrindu. Herbo autoriai – architektas, Rusijos Menų akademijos narys Aleksandras Tamanianas ir dailininkas Hakobas Kodžojanas. Šis herbas pakeitė Armėnijos TSR herbą, kuris buvo naudojamas nuo 1922 metų.

Aprašymas

Skydo laukas ketvirčiuotas. Pirmasis laukas raudonas, jame kairysis auksinis šėlstantis liūtas su graikišku kryžiumi ant nugaros. Antrasis laukas mėlynas, jame dvigalvis auksinis erelis. Trečiasis laukas mėlynas, jame du auksiniai vienas į kitą žvelgiantys tupintys ereliai, tarp kurių auksinė saulė. Ketvirtasis laukas raudonas, jame bėgantis auksinis liūtas su kryžiumi ant nugaros. Skydo centre oranžinis skydelis sidabriniu apvadu, kuriame sidabrinis Ararato kalnas su Nojaus arka viršūnėje ir dviem sidabrinėmis banguotomis linijomis papėdėje.

Skydą laiko du skydininkai – heraldiškai dešinėje stovi auksinis nuleistus sparnus demonstruojantis erelis, kairėje – liūtas. Abu žiūri į šonus. Po skydu smaigaliu į viršų stovi auksinis kalavijas, buožele besiremiantis į žemę, pervėręs auksinės grandinės grandį. Didžioji dalis geležtės slepiasi už skydo. Už kalavijo skersinio sukryžiuoti auksinis kviečių pėdas ir auksinė palmės šakelė. Už jų eina auksinė devizo juostelė be devizo.

Simbolika

Besikaunantis liūtas su kryžiumi (pirmas laukas) – Bagratidų dinastijos simbolis. Bagratidai valdė viduramžiais, VII–XI a. Jų valdymo metai buvo Armėnijos kultūrinio klestėjimo metai. Armėnijos sostinė buvo Ani, tada buvusi vienas svarbiausių to meto kultūrinių, socialinių ir komercinių centrų. Bagratidus sunaikino Bizantijos imperija ir seldžiukai.
Dvigalvis erelis (antras laukas) – Aršakuni, pirmosios dinastijos, valdžiusios krikščioniškąją Armėniją, simbolis. Tiridatas III 301 m. padarė Armėniją pirmąja krikščionių valstybe. Ši dinastija valdė iki 428 m.
Du žvelgiantys ereliai (trečias laukas) – simbolizuoja armėnų žemių dydį valdant Artašesidų dinastijai, buvusiai valdžioje I a. pr. m. e.
Bėgantis liūtas su kryžiumi – Rubenidų dinastijos simbolis. Dinastija valdė Kilikijos armėnų karalystę, valstybę, kuri išsiplėtė ir klestėjo XII–XIII a., kol ją galų gale užkariavo mameliukai ir turkai.
Ararato kalnas – armėnų nacionalinis simbolis.
Erelis skydininkas – Artašesidų dinastijos, o vėliau Aršakuni dinastijos simbolis. Jis laiko skydo dalį su Artašesidų simbolika.
Liūtas skydininkas – Bagratidų, o vėliau Rubenidų dinastijos simbolis. Jis laiko skydo dalį su Rubenidų simbolika.

Abu šie gyvūnai parinkti dėl heraldikoje jiems priskiriamų galios, narsos, kantrybės, išminties ir kilnumo.

Kalavijas – nacijos galia ir stiprybė, sutraukianti pavergimo grandines.
Nutraukta grandinė – nacijos pastangos atgauti laisvę ir nepriklausomybę.
Kviečių varpos – sunkiai dirbantys Armėnijos žmonės.

Armėnijos Konstitucijos 13 straipsnis nustato, kad:

Armėnijos Respublikos herbo skydo centre vaizduojami Ararato kalnas su Nojaus arka ir keturių istorinių Armėnijos karalysčių herbai. Skydą laiko liūtas ir erelis, o po skydu pavaizduoti kardas, šakelė, varpų pėdas, grandinė ir kaspinas.^[2]

Istorija

Armėnijos herbas naudotas Pirmosios Armėnijos Respublikos metu (1918–1920 metais), o Turkijai ir TSRS pasidalijus valstybę, Armėnijos TSR šis herbas buvo naudotas iki 1922 metų, kol buvo patvirtintas Armėnijos TSR herbas.^[3]

Literatūra

↑ [1] HyeEtch – Armėnijos Respublikos vėliava ir herbas
↑ [2] Armėnijos Respublikos Parlamento svetainė – Konstitucija
↑ [3] Archyvuota kopija 2006-11-04 iš Wayback Machine projekto. – International Civic Heraldry