Belgijos herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Didysis Belgijos karalystės herbas
Mažasis Belgijos herbas, naudojamas Belgijos vyriausybės
Senasis Belgijos didžiojo herbo variantas

Belgijos herbas – Belgijos valstybės atributas, auksinis šėlstantis raudonai ginkluotas liūtas juodame lauke. Toks liūtas dar vadinamas belgiškuoju liūtu (lot. leo belgicus). Herbo devizas – „Vienybė daro stipriais“.

Didysis Belgijos herbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Belgijos herbe skydo viršuje yra riterio šalmas pakeltu antveidžiu su karališkąja karūna. Už skydo sukryžiuoti du ilgi skeptrai – vienas su liūtu, kitas – su teisingumo ranka viršuje. Apie skydą ratu eina Leopoldo ordino grandinė. Skydininkai – du nestilizuoti liūtai, laikantys ne tik skydą, bet ir po vieną ietį su Belgijos vėliavomis.
Po skydu – raudona juosta su siaurais juodais krašteliais ir su devizu aukso raidėmis pranc. L'UNION FAIT LA FORCE arba ol. EENDRACHT MAAKT MACHT.

Visas šis aprašytas skydas su priklausiniais yra ant raudonos mantijos su šermuonėlio pamušalu ir auksiniais kutais bei apkraštavimu., ant mantijos viršaus – didelė karališka karūna.
Senajame didžiojo herbo vaizde virš mantijos ir karūnos eile išdėstytos 9 provincijų, 1837 m. sudariusių Belgiją, vėliavos: (iš dešinės į kairę) Antverpeno, Vakarų Flandrijos, Rytų Flandrijos, Lježo, Brabanto, Haino, Limburgo, Liuksemburgo ir Namiūro. Brabanto provincija 1995 m. buvo padalinta į Flamandų Brabanto ir Valonų Brabanto provincijas bei Briuselį.

Didysis herbas naudojamas retai. Jis yra ant didžiojo antspaudo, kuriuo patvirtinami įstatymai ir tarptautinės sutartys.

Mažasis Belgijos herbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažąjį Belgijos herbą naudoja Belgijos vyriausybė, jis puošia pasų viršelius, oficialius karališkosios šeimos ir vyriausybės pastatus.

Jį sudaro skydas, karališkoji karūna, sukryžiuoti skeptrai, Leopoldo ordino grandinė ir fevizo juosta.

Herbo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naujai sudaryta Belgijos karalystė nutarė savo herbo ir vėliavos pagrindu paimti trumpai egzistavusios (1790 m., nuo sausio iki gruodžio) Jungtinių Belgijos Valstijų simboliką. Ši valstybė buvo susidariusi, kai pietiniai Nyderlandai atsikratė Šventosios Romos imperijos valdžios. Brabanto revoliucijos prieš imperatorių Juozapą II metu, svarbų vaidmenį vaidino Brabanto hercogija, ji po to dominavo ir Jungtinėse Belgijos Valstijose. Todėl visos valstybės simbolika buvo pagrįsta Brabanto liūtu, kuris vėliau tapo ir belgiškuoju liūtu.