Nojaus arka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Amerikiečių dailininko Edvardo Hickso (1780 – 1849) piešinys, kuriame gyvūnai poromis lipa į Nojaus arką.

Nojaus arka (hebr.תיבת נח, Tevat Noach‏‎) yra Biblijos, Pradžios knygoje aprašytas laivas, kurį Dievo įsakytas pastatė Nojus, kad išgelbėtų savo šeimą ir pasaulio gyvūnus nuo pasaulinio tvano.

Biblijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biblijoje pasakojama, kad Dievas dėl žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę. Tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas, kuris rado malonę Dievo akyse. „Nojus buvo teisus vyras, savo kartoje be dėmės, nes ėjo su Dievu“.

Taigi, Dievas, norėdamas išgelbėti Nojų ir jo šeimą, duoda jam tikslius nurodymus kaip pastatyti išsigelbėjimo laivą. Nurodymai buvo laivo struktūrai, medžiagoms, matmenims, izoliacijai. Taigi, su Nojumi į laivą įžengė dar septyni žmones: jo žmona bei trys jo sūnus su žmonomis. Viešpats nepamiršo ir gyvulių: „O iš visų gyvūnų, visų gyvų būtybių, įlaipink į laivą po du patiną ir patelę, kad jie išliktų gyvi drauge su tavimi. Iš paukščių pagal jų rūšį, gyvulių pagal jų rūšį, visų žemės roplių pagal jų rūšį, iš visų po du įlips su tavimi, kad išliktų gyvi. Taip pat apsirūpink įvairiu maistu, tinkamu valgyti, ir pasikrauk, kad būtų maisto atsargų tau ir jiems“.

Pasakojama, kad kai laivas buvo baigtas, Viešpats liepė Nojui įeiti į laivą, o tuomet uždarė jo duris ir užtvindė žemę. Šventasis Raštas rašo: „prasiveržė visi didžiosios bedugnės šaltiniai ir atsivėrė visos dangaus skliauto užtūros. Lietus pylė ant žemės keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų“.

„Žemę aptvindę vandenys laikėsi šimtą penkiasdešimt dienų“. Tuomet Dievas uždarė dangaus skliautus, požeminius vandenis ir vanduo pradėjo po truputį leistis. Po dar 150 dienų pasirodė pirmosios kalnų viršūnės. Nojus darė patikrinimą, siųsdamas paukščius iš laivo. Jeigu jie sugrįždavo, tai reiškė kad nerasdavo vietos apsigyventi. Kai jau nebegrįžo, Nojus išlipo iš laivo ir paleido visus gyvūnus.

Jis pastatė Viešpačiui aukurą kaip padėką, o Dievas pirmą kartą išskleidė vaivorykštę kaip ženklą to, kad daugiau niekada nebenaikins žemės vandeniu.

Interpretacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Judaizme, krikščionybėje ir islame šis pasakojimas buvo labai detaliai nagrinėtas ir plėtotas, mąstant tiek apie hipotetinius praktinių problemų sprendimus (atliekų šalinimą, apšvietimą ir pan.), tiek apie tokius dalykus, kaip teologinės interpretacijos (pvz., arka pranašauja apie vėliau atsiradusią bažnyčią, kuri taip pat gelbėja žmoniją). Nors tradiciškai ši istorija buvo interpretuojama tiesiogiai, XIX amžiaus geologų, archeologų ir Biblijos tyrinėtojų atradimai privertė daugelį žmonių tiesioginę interpretaciją atmesti. Tiesa, ir šiais laikais yra žmonių, kurie visą Bibliją supranta pažodžiui ir netgi tyrinėja pietų Turkijoje esantį Ararato kalną, kur, pasak Biblijos, sustojo arka.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]