Graikijos herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikijos herbas
Coat of arms of Greece.svg
Informacija
Herbas nuo 1975 m. birželio 7 d.

Graikijos herbas – vienas iš Graikijos valstybės atributų. Herbą sudaro baltas kryžius mėlyname skydo lauke, skydą ratu supa dvi lauro šakelės žaliais lapais su juodomis uogomis.

Herbas naudojamas kariškių ir saugumo tarnybų darbuotojų uniformose (kepurėse, sagose ir kt.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji dabartinės Graikijos nacionalinė emblema buvo priimta 1822 m. kovo 15 d., tai buvo mėlyna ir balta apskrita kokarda.

Nuo tada Graikijos emblema daug kartų keitėsi, paprastai keičiantis valdymo formoms. Teigiama, kad Senovės Graikijos laikais Graikijos emblema buvo Atėnė ir jos pelėda. Pirmojo šiuolaikinės Graikijos premjero Joanio Kapodistrijo (Ioannis Kapodistrias; 1776–1831) laikais Graikijos simboliu tapo atgimimo simbolis feniksas.
Pirmojo Graikijos karaliaus Oto (1815–1867, valdžiusio 1833–1862 m.) laikais šalies emblema tapo herbas, kurio skyde baltas graikiškasis kryžius mėlyname lauke, skydininkai du rusvi liūtai, virš skydo – karūna.
Valdant karaliui Jurgiui I (1845–1913, valdė 1863–1913 m.) herbas pasikeitė, skyde atsirado skydeliai su Daniškos tradicijos heraldiniais elementais, nes Jurgis I iki tol buvo Danijos princas.

1924 m., Graikijai tapus respublika, nacionaliniu herbu buvo paprastas skydas su mėlynu graikiškuoju kryžiumi. Karališkasis herbas vėl imtas naudoti restauravus monarchiją 1935 m. ir buvo naudotas iki 1973 m., kai tada valdžiusi karinė chunta panaikino monarchiją.

Dabartinis herbo variantas priimtas 1975 m. birželio 7 d., jo autorius dailininkas Kostas Grammatopoulos.