Apple

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Apple Inc.)
Jump to navigation Jump to search
Apple Inc.
FormaAkcinė bendrovė
Prekybos simbolisAAPL
Pramonėinformacinės technologijos,
elektroniniai mokėjimai,
elektroninė komercija,
mažmeninė prekyba,
medijos
Įkurta1976 m. balandžio 1 d. (1976-04-01)
Įkūrėjas (-ai)Steve Jobs,
Steve Wozniak,
Ronald Wayne
Centrinė būstinėKupertinas, Kalifornija, JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
Vietų skaičius506 parduotuvės 25-oje rinkų (2018)[1]
Svarbiausi darbuotojaiTim Cook (vadovas)
ProduktaiiPad · iPhone · iPod · Mac · Apple TV · Apple Watch · iOS · iPadOS · macOS · watchOS · tvOS
PaslaugosApple Store · App Store · iTunes Store · Mac App Store · iBookstore · iCloud · Apple Pay · Apple Music · Apple News · AppleCare
Pajamos$265,5 mlrd. (2018)[2]
Pelnas$101,8 mlrd. (2018)
Darbuotojų132 000 (2018)[3]
Dukterinės įmonėsBeats Electronics ir kt.
TinklalapisOficiali svetainė

„Apple“ – informacinių technologijų bendrovė, kuri kuria ir parduoda techninę ir programinę įrangą. Didžiąją „Apple“ pajamų dalį sudaro „iPhoneišmaniųjų ir planšetinių telefonų pardavimai. Taip pat reikšmingi „iPadplanšečių ir „Macasmeninių kompiuterių pardavimai. Nemažiau svarbios pajamos gaunamos iš muzikos, filmų ir programėlių pardavimų.[4]

„Apple“ operacinių sistemų („iOS“, „macOS“) ekosistema yra trečia didžiausia pasaulyje. Savo mastu atsilieka tik nuo „Google“ ir „Microsoft“ plėtojamų „Android“ bei „Windows“ ekosistemų.[5]

2018 m. rugpjūčio mėn. „Apple“ įėjo į istoriją ir tapo pirmąja pasaulyje kompanija, kurios vertė siekė trilijoną JAV dolerių.[6]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ištakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stivas Džobsas, Stivas Vozniakas ir Ronaldas Veinas praleido nemažai laiko S. Džobso tėvų garaže kuriant technologinius įrenginius, kol atsirado galimybė persikelti į nuomojamas patalpas. Jie teturėjo $1300 pradiniam kapitalui. „Apple I“ pasirodė 1976 m., tačiau gavus pirmuosius užsakymus R. Veinas pardavė savo akcijas už $800.

1977 m. sausio mėn. buvo įsteigta „Apple“ bendrovė, Maikas Markula tapo šios bendrovės verslo angelu. Jis suteikė $250 000 verslui vystyti. Tais pačiais metais pasirodė „Apple II“. Šis tapo pirmuoju masinės gamybos asmeniniu kompiuteriu.

Kai „Apple“ plėtėsi, bendrovė pradėjo ieškoti patyrusio vadovo, sugebančio susitvarkyti su bendrovės augimu. 1978 m. „Apple“ kaip savo naująjį vadovą pasamdė Maiką Skotą (Mike Scott) iš „National Semiconductor“ kompanijos. Skoto vadovavimo laikotarpis „Apple“ buvo labai reikšmingas. 1980 m. gruodį „Apple“ įgyvendino pirminį viešą akcijų siūlymą. 1983 m. Stivas Džobsas į vadovo vietą prisiviliojo Džoną Skalį (John Sculley).

„Apple“ akcininkų suvažiavime 1984 m. sausio 24 d. Stivas Džobsas entuziazmu trykštančiai publikai pristatė „Macintosh“ kompiuterį. Macintosh tapo pirmuoju komerciškai sėkmingu mažu kompiuteriu, turinčiu grafinę naudotojo sąsają. Tais pačiais metais „Apple“ sukūrė ir garsiąją Supertaurės (angl. Super Bowl) reklamą pavadinimu „1984“.

Pardavimų kritimas 1984 metų pabaigoje pablogino Džobso ir Skalio santykius. 1985 m. gegužės mėnesį, motyvuodamas pablogėjusia situacija kompanijoje, Skalis atleido Džobsą iš kompanijos. Už visas parduotas akcijas jam atiteko $100 mln.

Stivo Džobso vadovavimo laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1996 m. jo paties įkurtą „NeXT“ įmonę, kurią jis įsteigė, kai buvo išmestas iš savo pirmosios bendrovės, „Apple“ įsigijo už $400 mln. 1997 m. S. Džobsui buvo paskirtos laikino vadovo pareigos. Jis ėmėsi vadovauti milžiniškus nuostolius patiriančiai bendrovei. Tais pačiais metais „Microsoft“ suteikė $150 mln. paskolą „Apple“ bendrovei. Pastaroji investicija išgelbėjo S. Džobsą ir jo įkurtą bendrovę nuo bankroto. Verslo pasaulyje tai laikoma viena iš didžiausių klaidų, kuri kainavo „Microsoft“ įmonei labai daug. Galiausiai „Apple“ rinkos vertė pranoko „Microsoft“.[7]

Kartu su kompanija „NeXT“, „Apple“ nusipirko ir jų išradimus, kurie vėliau tapo ir „Apple“ produktų dalimi. Didžiausią įtaką padarė „NeXTSTEP“, kuris vėliau tapo „Mac OS X“.[8] Vadovaujant Džobsui, kompanija pastebimai padidino pardavimų skaičių ir pristatė tokius naujus produktus kaip „iMac“. 2000 m. „Macworld“ parodoje Džobsas oficialiai tapo nebe laikinu, o nuolatiniu „Apple“ vadovu.[9]

2001 m. Kalifornijoje ir Virdžinijoje atidarytos pirmosios parduotuvės „Apple Store“. Netrukus po to „Apple“ pristatė asmeninį muzikos grotuvą „iPod“. 2003 m. rinkai pristatyta muzikos atsisiuntimų svetainė „iTunes Store“. „iPod“ ir „iTunes Store“ iš esmės pakeitė muzikos pramonę. „Apple“ rinkai pasiūlė mokėti 99 centus už vieną dainą. Prieš tai dainos buvo neatskiriama albumų dalimi.

Pasaulinėje programavimo konferencijoje 2005 m. birželio 6 d. S. Džobsas pranešė, kad 2006 metais „Apple“ pradės gaminti „Intel“ „Mac“ kompiuterius. 2006 m. sausio 10 d. naujieji „MacBook Pro“ ir „iMac“ tapo pirmaisiais „Apple“ kompiuteriais, kuriuose panaudotas „Intel Core Duo“ procesorius. 2006 m. rugpjūčio 7 d. „Apple“ visoje „Mac“ produktų linijoje („Mac Pro“, „MacBook“, „Macbook Pro“) pakeitė mikroschemas į „Intel“ lustus, tai yra virš 1-rių metų anksčiau nei buvo skelbta.[10]

Nuotraukoje S. Džobsas laikantis savo rankose „iPhone“ 4 telefoną.

„Macworld“ parodoje 2007 m. sausio 9 d. S. Džobsas pranešė, kad „Apple Computer“ bendrovė nuo šiol bus vadinama tiesiog „Apple“ siekiant pabrėžti, kad jos veikla nebėra susijusi tik su kompiuterių kūrimu. Renginyje taip pat buvo paskelbta apie naująjį bendrovės išmanųjį telefoną „iPhone“ ir „Apple TV“.[11]

2008 m. liepos 11 d. „Apple“ įkūrė „App Store“ – internetinę parduotuvę. Per mėnesį parduotuvėje buvo parduodama 60 milijonų programėlių. Tai siekė vidutiniškai 1 milijono dolerių pajamų per dieną. Po trijų mėnesių, buvo paskelbta, kad „Apple“ tapo trečiu pagal dydį mobiliųjų telefonų tiekėju pasaulyje dėl „iPhone“ populiarumo.

2009 m. vasario 15 d. S. Džobsas pranešė, kad jis išeina atostogų šešiems mėnesiams, iki 2009 m. birželio mėn, kad jis pats sutelktų dėmesį į savo sveikatą, o įmonė – į savo produktus. Vėliau jis grįžo vadovauti bendrovei.

iPad“ pasirodė 2010 m.

2010 m. pasirodo pirmasis planšetinis kompiuteris „iPad“. „Apple“ pristato rinkai „iPhone 4“ ir „iPad“ su savo gamybos lustais.[12]

2011 m. rugpjūtį dėl sveikatos problemų S. Džobsas atsistatydino nuo „Apple“ vadovo pareigų.[13] Prieš tai jis laikinai buvo pasiėmęs atostogų dar kartą, kad atsigautų nuo negalavimų. 2011 m. lapkričio 5 d. „Apple“ pranešė, kad S. Džobsas mirė.[14] Būta daug nuogąstavimų dėl bendrovės likimo.

Timo Kuko vadovavimo laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. rugpjūčio 24 d. S. Džobsui pasitraukus iš „Apple“ generalinio direktoriaus pareigų ir tapus jos valdybos pirmininku, jo vietą užėmė Timas Kukas. Jis prieš tai buvo atsakingas už bendrovės informacijos srauto tvarkymą ir už įmonės technologizavimą (angl. CIO; Chief Information Officer).[15]

2014 m. „Apple“ įsigijo ausinių gamintoją ir muzikos transliavimo internetu paslaugas teikiančią bendrovę „Beats Electronics“. Tai buvo didžiausias „Apple“ pirkinys, kuris bendrovei atsiėjo $2,6 mlrd. Analitikai teigė, kad „Apple“ įsigijo pastarąją bendrovė, idant galėtų konkuruoti su „Spotify“.[16] Netrukus po to „Apple“ rinkai pristatė „Apple Music“. 2019 m. ji buvo antra pagal dydį muzikos transliavimo bendrovė pasaulyje.[17]

2014 m. pasirodė pirmasis planšetinis telefonasiPhone Plus“. 2015 m. „Apple“ pristatė „Apple Watchišmanųjį laikrodį. Tais pačiais metais bendrovė pristatė „Apple Paymokėjimų sistemą. 2015 m. taip pat pasirodė galingesnis planšetinis kompiuterisiPad Pro“, o 2019 m. išleistas ir pirmasis „iPhone Pro“ modelis. 2016 m. pasirodė „AirPods“ ausinės, 2019 m. – „AirPods Pro“, 2020 m. – „AirPods Max“. 2020 m. „MacBook Air“, „MacBook Pro“, „Mac Mini“ kompiuteriuose „Intel“ procesorius pakeitė „Apple“ sukurtas procesorius „Apple M1“.[18] 2021 m. „iPad Pro“ planšetės bei „iMac“ kompiuteriai taip pat pasirodė su pastaraisiais „Apple“ bendrovės procesoriais.[19]

Logotipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Apple's Retail Stores Around the World“. 
  2. „doc_financials“ (PDF). Apple Inc. 
  3. „doc_financials“ (PDF). Apple Investor Relations. Nuoroda tikrinta September 29, 2018. 
  4. Ovide, Shira (2016-04-07). „Different Polish, Same Apple“. Bloomberg Gadfly. Nuoroda tikrinta 2016-05-08. 
  5. Ovide, Shira (2016-04-22). „Microsoft Needs to Hang Up Its Phones“. Bloomberg Gadfly. Nuoroda tikrinta 2016-05-09. 
  6. „„Apple“ tapo pirmąja pasaulyje akcine bendrove, kurios vertė siekia trilijoną USD“. 
  7. Farzad, Roben. „Microsoft's Apple Investment: The Worst Deal of Them All?“. Bloomberg.com. Nuoroda tikrinta 2016-05-08. 
  8. Singh, Amit (2003-12). „A Brief History of Mac OS X“. osxbook.com (anglų). Suarchyvuotas originalas 2012-05-14. Nuoroda tikrinta 2016-09-12. 
  9. „Stivo Džobso ateitis“. Salon.com. spalio 11 d., 2000 m. Suarchyvuotas originalas 2009-04-16. Nuoroda tikrinta 2011-10-21. 
  10. „The Most Important Apple Executive You’ve Never Heard Of“. Bloomberg.com. Nuoroda tikrinta 2016-07-01. 
  11. „Drop the Computer“. The Economist. ISSN 0013-0613. Nuoroda tikrinta 2016-05-08. 
  12. „The Most Important Apple Executive You’ve Never Heard Of“. Bloomberg.com. Nuoroda tikrinta 2016-07-01. 
  13. „Apple stock drops as Steve Jobs resigns chief executive role“. Guardian. 2011-08-25. Nuoroda tikrinta 2021-03-28. 
  14. Iwatani, Yukari. „Stivas Džobsas mirė - WSJ.com“. Online.wsj.com. Nuoroda tikrinta 2011-10-06. 
  15. Primack, Doug. „Fallen Apple: Steve Jobs resigns“. Fortune. CNN. Suarchyvuotas originalas September 26, 2011. Nuoroda tikrinta August 24, 2011. 
  16. „„Apple“ nori užsimaukšlinti „Beats“ ausines“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2021-03-28. 
  17. „„Apple“ ruošiasi uždaryti 18 metų gyvavusią „iTunes““. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2021-03-28. 
  18. „Apple announces 'One More Thing' event for November 10th“. The Verge. Nuoroda tikrinta 2 November 2020. 
  19. Lyles, Taylor (2021-04-21). „How the M1-powered iPad Pro compares to other iPad models“. The Verge. Nuoroda tikrinta 2021-04-22. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka