Google

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Google Inc.
Formafilialas
Pramonėinternetas, kompiuterinė programinė įranga, kompiuterių ir telefonų technologijos
ĮkurtaMenlo Parkas, Kalifornija
(1998 m. rugsėjo 4 d.)
Įkūrėjas (-ai)Larry Page, Sergey Brin
Centrinė būstinėGoogleplex, Mauntain Vju, Kalifornija, JAV[1]
Produkcijakompiuteriai, telefonai, operacinės sistemos, interneto paslaugos
Pelnas16,348 mlrd. JAV dol. (2016 m.)[2]
Savininkas (-ai)Alphabet (nuo 2015 m.)
PadaliniaiYouTube, Android
Tinklalapiswww.google.com

„Google“ – amerikiečių daugianacionalinė technologijų įmonė, kuri specializuojasi su internetu susijusiose paslaugose ir produkcijoje, apimančioje internetinės reklamos technologijas, paieškos sistemas, debesų kompiuteriją ir programinę bei techninę įrangą. Didžioji bendrovės pajamų dalis surenkama per „AdWords“.[3][4]

1998 m. rugsėjį „Google“ įkūrė tuometiniai Stanfordo universiteto studentai Larry Page ir Sergey Brin. Jiedu kartu valdo apie 14 procentų įmonės akcijų bei turi 56 procentus akcininkų balsavimo galios. Įmonės būstinė – „Googleplex“, Mountain Vju, Kalifornija. 2015 m. rugpjūčio mėn. „Google“ paskelbė planuojanti pertvarkyti savo įvairių vystomų projektų administravimą įsteigdama holdingą „Alphabet“ bei tokiu būdu susiaurinanti „Google“ taikymo sritį.[5][6]

Spartus bendrovės augimas nuo pat įkūrimo padėjo pamatus bendrovės intelektinės nuosavybės pirkiniams, kaip antai „YouTube“. Tarp kitų bendrovės siūlomų paslaugų yra: įrankiai darbui, planavimams bei laiko valdymui, nuotraukų redagavimui, el. pašto sistema, saugyklos debesyse, tekstų vertimai, žemėlapiai ir kt. Bendrovė vadovauja operacinės sistemos mobiliesiems „Android“, žiniatinklio naršyklės „Google Chrome“ ir operacinės sistemos „Chrome OS“ plėtrai. Be programinės įrangos, „Google“ gamina ir techninę įrangą, pvz., išmaniuosius telefonus.

Google.com“ yra lankomiausia svetainė pasaulyje.[7] Kelios kitos „Google“ paslaugos, kaip antai „YouTube“ ar „Blogger“, taip pat patenka tarp 100 populiariausių svetainių. „Google“ taip pat yra vienas vertingiausių prekės ženklų pasaulyje. Be nuopelnų, bendrovei tenka ir reikšminga kritikos, susijusios su tokiomis problemomis kaip privatumo užtikrinimas, mokesčių vengimas, antimonopoliniai įstatymai, cenzūra ir paieškos neutralumas, dalis.

2015 m. rugsėjo 1 d. kompanija atnaujino savo logotipą. Paskutinį kartą jis buvo atnaujintas 2013 m. rugsėjį.[8]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvieji metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis „Google“ serveris[9]

Tiek L. Peidžas, tiek S. Brinas troško noru sukurti kažką naujo. Dirbdami L. Peidžo bendrabučio kambaryje jie sugalvojo naujo tipo paieškos sistemų technologiją, kuri pasinaudojo pačių interneto vartotojų reitingavimo galimybėmis, stebint kiekvienos svetainės „atgalines nuorodas“, tai yra, kitų su jais susietų puslapių skaičių. Taip, 1998 m. rugsėjo mėn., gimė „Google“ – išplėstinis paieškos variklis. Vardas kilo dėl klaidingo žodžio googol rašymo (matematinis terminas vienetui, po kurio eina 100 nulių). Iš pradžių, „Google“ jie įkūrė kaip privačią įmonę ir perkėlė savo serverius iš Peidžo bendrabučio į draugo garažą Menlo Parke, Kalifornijoje. Laris Peidžas ėjo bendrovės generalinio direktoriaus pareigas, o Sergėjus Brinas – prezidento pareigas. Jų misija buvo „sutvarkyti pasaulio informaciją ir padaryti ją visuotinai prieinamą bei naudingą“.[10]

Siekdami patobulinti savo paieškos sistemą Peidžas ir Brinas surinko apie 1 mln. JAV dolerių finansavimą iš investuotojų, šeimos ir draugų. 1999 m. įmonė išsinuomojo trečiųjų šalių sandėlius jų serveriams, todėl Peidžas eksperimentavo su mažesniais serveriais, kad kuo daugiau „Google“ galėtų tilpti į kiekvieną kvadratinį metrą. Tai galiausiai sukūrė paieškos variklį, kuris veikė daug greičiau nei tuo metu „Google“ konkurentai.

Iki 2001 m. buvo įsikūrę daugybė perspektyvių interneto startuolių, tačiau „Google“ sparčiai augo ir uždirbo pelną. „Google“ įkūrėjai pasamdė „Novell“ vadovą Eriką Šmitą eiti generalinio direktoriaus pareigas, L. Peidžas perėmė produktų prezidento pareigas, o S. Brinas – technologijos prezidento pareigas.[11][12]

Eric Schmidt, bendrovės gyvavimo pradžioje ėjęs generalinio direktoriaus pareigas

Pirminis viešas siūlymas ir plėtra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Google“ pirminis viešasis pasiūlymas 2004 m. pritraukė 1,67 mlrd. JAV dolerių, suteikdamas bendrovei 23 mlrd. JAV dolerių rinkos kapitalizaciją. Nemažai „Google“ darbuotojų, turinčių bendrovės akcijų, per naktį tapo milijonieriais, o Peidžas ir Brinas būdami 27-erių metų tapo milijardieriais.

Iki 2006 m. pabaigos „Google“ turėjo daugiau nei 10 000 darbuotojų, o metinės pajamos viršijo 10 mlrd. JAV dolerių.[10]

Be savo vidaus produktų kūrimo, „Google“ taip pat įgyvendina strateginius aparatūros ir programinės įrangos intelektinės nuosavybės įsigijimus. Vienas iš jų buvo 2006 m. internetinės vaizdo įrašų svetainės „YouTube“ pirkimas už 1,65 mlrd. JAV dolerių. Prieš pardavimą „YouTube“ pajamos buvo nedidelės, tačiau „Google“ greitai padidino jas.

Kitais metais „Google“ įsigijo programinės įrangos kompaniją „DoubleClick“ už 3,1 mlrd. JAV dolerių. „DoubleClick“ technologija nukreipia vaizdo reklamą vartotojams pagal jų elgesį paieškoje. „Google AdWords“ skelbia reklamas trečiųjų šalių svetainėse pagal mokesčio už paspaudimą arba mokesčio už peržiūrą principą. „Google Analytics“ leidžia svetainių įkūrėjams bei savininkams ištirti lankytojų srautą į savo svetaines. „Google AdSense“ leidžia šiems savininkams rodyti reklamą savo svetainėse. Šiandien 99 proc. „Google“ pajamų gaunama iš internetinės reklamos. Vartotojai taip pat gali nusipirkti „Google“ svetainių paiešką – paslaugą, suteikiančią prieigą prie „Google“ be reklamų.[10][13]

Pastaraisiais metais „Google“ pristatė daug populiarių naujų paslaugų ir programų, įskaitant įrankių juostą, leidžiančią vartotojams atlikti paiešką iš savo stacionarių kompiuterių, neapsilankius „Google“ svetainėje. Taip pat yra pristatę „Google Maps“, „Google Earth“, „Gmail“, „Google Books“. Ši paslauga žmonėms siūlo nemokamą prieigą prie knygų, kurios jau yra viešo naudojimo, o naujas knygas parduoda skaitmeninėmis versijomis. Taip pat „Google“ sukūrė savo interneto naršyklę „Google Chrome“, populiarią „Picasa“ nuotraukų organizavimo ir redagavimo programinę įrangą. Kitos „Google“ programos apima: „Google Calendar“, „Google Docs“, „Google Translator“, kuria galima versti dokumentus pirmyn ir atgal keliolika skirtingų kalbų ir palyginti bei vertinti alternatyvius vertimus. Vienas žinomiausių bendrovės produktų yra „Android“ išmaniųjų telefonų operacinė sistema.[10] 2018 m. „Google Play“ parduotuvės apyvarta siekė 25 mlrd. JAV dolerių.[14]

Po 2011 m. sausio mėn. pranešimo 2011 m. balandžio 4 d. L. Peidžas oficialiai tapo „Google“ vyriausiuoju vadovu, o E. Šmitas atsistatydino iš pareigų, kad taptų vykdančiuoju pirmininku. Iki to laiko „Google“ turėjo daugiau nei 180 mlrd. JAV dolerių rinkos kapitalizaciją ir daugiau nei 24 000 darbuotojų.

Reorganizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2015 m. rugpjūčio 10 d. „Google“ paskelbė ketinanti įkurti naują viešąją akcinę bendrovę „Alphabet“. „Google“ generalinis direktorius Laris Peidžas paskelbė šį pranešimą oficialiame „Google“ tinklaraštyje. „Alphabet Inc.“ buvo sukurta norint pertvarkyti „Google“, dukterines įmones perkeliant į bendrovę „Alphabet“ bei susiaurinant „Google“ taikymo sritį. Laris Peidžas ir Erikas Šmitas išlaikė atitinkamai generalinio direktoriaus ir vykdomojo pirmininko pareigas naujojoje patronuojančioje įmonėje ir paskyrė naują generalinį direktorių vadovauti „Google“. Sergėjus Brinas paskirtas „Alphabet“ prezidentu.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Locations - Google Jobs“. Google.com. Nuoroda tikrinta 2013-09-27. 
  2. Google Inc.
  3. „Financial Tables“. Google, Inc. Nuoroda tikrinta 2012-05-02. 
  4. Vise, David A.. "Online Ads Give Google Huge Gain in Profit", 2005-10-21.
  5. Brin, Sergey; Page, Lawrence (1998). „The anatomy of a large-scale hypertextual Web search engine“ (PDF). Computer Networks and ISDN Systems 30 (1–7): 107–117. doi:10.1016/S0169-7552(98)00110-X. 
  6. Barroso, L.A.; Dean, J.; Holzle, U. (April 29, 2003). „Web search for a planet: the google cluster architecture“. IEEE Micro 23 (2): 22–28. doi:10.1109/mm.2003.1196112. „We believe that the best price/performance tradeoff for our applications comes from fashioning a reliable computing infrastructure from clusters of unreliable commodity PCs.“ 
  7. „google.com Traffic Statistics“. Alexa Internet. 2016-11-25. Suarchyvuotas originalas 2012-02-02. Nuoroda tikrinta 2016-11-27. 
  8. Google’s look, evolved
  9. „Google Server Assembly“. Computer History Museum. Suarchyvuotas originalas 2010-07-22. Nuoroda tikrinta 2010-07-04. 
  10. 10,0 10,1 10,2 10,3 „The fabulous life of Google cofounder and Alphabet CEO Larry Page“. 
  11. „In The Garage Where Google Was Born“. 
  12. „Larry Page“. 
  13. „Larry Page“. 
  14. „Consumer spending in apps to reach $156B across iOS and Google Play by 2023“. TechCrunch. Nuoroda tikrinta 2019-10-11. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka