Ėgliškių (Andulių) kapinynas

Ėgliškių (Andulių) kapinynas
Bendras kapinyno vaizdas iš pietų pusės
Ėgliškių (Andulių) kapinynas
Koordinatės	55°51′06″š. pl. 21°13′50″r. ilg.
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Žalgirio seniūnija
Plotas	8,78 ha
Naudotas	I tūkstantmečio pr. m. e. pab. – 1263 m.
Žvalgytas	1959, 1963, 1982, 1987, 1990–1992 m.
Tirtas	1895, 1897, 1899, 1901–1903, 1906, 1908, 1972, 1988, 2002, 2005 m.
Registro Nr.	5269 (A463P; AR551)

Ėgliškių, Andulių kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 5269; senas registro kodas - A463P, istorijos ir kultūros paminklų sąrašo Nr. AR551) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Ėgliškių kaime, 70 m į pietus nuo kelio Kretinga–Triušiai, Danės kairiajame ir Šaltupio (Kapupio) dešiniajame krante.

Kapinynas

Įrengtas aukštumoje į pietryčius – pietus nuo Ėgliškių pilkapyno. Teritorija dirvonuojanti, buvusi ariama. Viduryje auga sena dvikamienė liepa, šiaurinę dalį kerta dujotiekis. Didesnioji kapinyno dalis yra Ėgliškių, o pietinė buvusi išnykusio Andulių kaimo žemėje, todėl literatūroje ir šaltiniuose kapinynas vadinamas Ėgliškių arba Andulių vardu.

1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR549), 1997 m. įrašytas į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą, 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, kuris 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Į pietvakarius nuo kapinyno yra Ėgliškių (Andulių) piliakalnis ir senosios kaimo kapinės, į šiaurės vakarus – Ėgliškių IV pilkapis, o į šiaurės rytus – VI ir VII pilkapiai.

Tyrimai

Tyrė: 1895, 1903 m. – Albrechtas Goetze (Berlyno tautotyros muziejus), 1895, 1897, 1899, 1902 m. – E. Froelichas, 1901, 1903, 1906, 1908 m. – Adalbertas Becenbergeris (Karaliaučiaus universitetas), žemės savininkas Martynas Blyža, 1972 m. – Ignas Jablonskis, 1988 m. – I. Jablonskis, Julius Kanarskas ir Donatas Butkus (Kretingos kraštotyros muziejus), 2002 m. – Audronė Bliujienė, 2005 m. – J. Kanarskas.

Žvalgė: 1959 m. – Juozas Mickevičius (Kretingos kraštotyros muziejus), 1963 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (vadovas Adolfas Tautavičius), 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Romas Olišauskas), 1987 m. – Lietuvos dailės muziejus (archeologė A. Bliujienė), 1990 ir 1991 m. – J. Kanarskas.

Iš viso 1895–2005 m. ištirta 1 degintas III–I a. pr. m. e., daugiau kaip 845 nedegintų II–XII a. ir sudegintų IX–XIII a. kapų. Rasta darbo įrankių ginklų, namų apyvokos reikmenų, įvairių papuošalų – antkaklių, karolių, smeigtukų, segių, kabučių, apyrankių, žiedų, romėniškų monetų, lipdytos ir apžiestos keramikos ir pan. Dalis papuošalų dengta kalstytomis sidabro plokštelėmis, su mėlyno stiklo akutėmis.

Iki 1945 m. Berlyno, Karaliaučiaus, Įsruties ir Klaipėdos muziejuose saugotų radinių likimas neaiškus. Po karo daugiausia radinių sukaupta Kretingos muziejuje, dalis pateko į Lietuvos dailės ir Nacionalinį muziejus, keletas radinių išlikę Karaliaučiaus istorijos muziejuje.

Kapinynas datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga – 1263 m., priklausė 1253–1263 m. minimai Kretingos piliai.

Šaltiniai

• Ignas Jablonskis. Andulių-Kretingos senkapio radiniai // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. - Vilnius, 1974. - P. 82–86
• Lietuvos archeologijos atlasas. - Vilnius, 1977. - T. 3. - P. 21, 36
• Lietuvos istorijos metraštis. - Vilnius, 1988. - P. 232.
• Julius Kanarskas. Andulių kapinynas 1988 metų tyrinėjimų duomenimis // Švyturys - 1993, gegužės 12, 15
• Audronė Bliujienė. Ėgliškių-Andulių kapinynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais. - Vilnius, 2005. - P. 93–96
• Julius Kanarskas. Kretingos rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1990 ir 1991 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. - Vilnius, 1992. - D. 2. - P. 112-114
• Julius Kanarskas. Ėgliškių-Andulių kapinynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais. - Vilnius, 2006. - P. 113–116