Andronikas II Paleologas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Andronikas II Paleologas
Paleologų dinastija
Gimė 1259 m. kovo 25 d.
Nikėja
Mirė 1332 m. vasario 13 d. (72 metai)
Konstantinopolis
Tėvas Mykolas VIII Paleologas
Motina Teodora Dukaina Vatacina
Sutuoktinis (-ė) Ona Vengrė
Irena Monferat
Bizantijos imperatorius
Valdė 1282-1328 m.
1294-1320 m. kartu su
Mykolu IX Paleologu
Pirmtakas Mykolas VIII Paleologas
Įpėdinis Andronikas III Paleologas
Vikiteka Andronikas II Paleologas

Andronikas II Paleologas (gr. Ανδρόνικος Β' Παλαιολόγος, 1259 m. kovo 25 d. Nikėja – 1332 m. vasario 13 d. Konstantinopolis) – 12821328 m. Bizantijos imperatorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Paleologų dinastijos. Tėvas Mykolas VIII Paleologas, motina Teodora Dukaina Vatacina.

1274 m. vedė Vengrijos karaliaus Stepono V dukterį Oną Vengrę. Su ja vaikai:

Po žmonos mirties 1281 m. 1284 m. vedė Monferato markizo Viljamo VII dukterį Jolantą Ireną Monferat. Su ja vaikai:

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Andronikas II mokesčių reforma padidino iždo įplaukas, nuskurdino gyventojus. Valdymo pradžioje buvo atnaujinęs uniją su Romos bažnyčia, tačiau rėmė ir savo šalies ortodoksus. Siekdamas išlaikyti įtaką Balkanuose ir atremti tiurkų seldžiukų veržimąsi į Mažąją Aziją Andronikas II pasitelkė Venecijos laivyną ir užsienyje samdomus karinius dalinius.

1303 m. katalonų samdiniai karą su turkais pavertė maištu prieš Bizantiją, 13051307 m. nuniokojo Trakiją, vėliau – Makedoniją ir dalį Graikijos. Sustiprėjo Graikijos valstybėlių separatizmas ir Serbijos įtaka.

Bizantijos viduje išaugo naujos aristokratų kartos opozicija. 13211328 m. pilietiniai karai galutinai susilpnino valstybę. Padažnėjo svetimtaučių veržimasis į Balkanus ir Mažąją Aziją. Atsisakęs sosto, mirė vienuolyne.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Andronikas II Paleologas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 503 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. E. Laiou, Constantinople and the Latins: The Foreign Policy of Andronicus II, 1282–1328, Harvard University Press, 1972
  • Donald M. Nicol, The Last Centuries of Byzantium, 12061-1453, Cambridge University Press, 1993, 2nd edition, pp. 93-147