Heraklėjas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Heraklėjas
Bizantijos imperatorius
Solidus-Heraclius-sb0764.jpg
Heraklėjas ir jo sūnūs Konstantinas bei Heraklonas
Heraklėjo dinastija
Visas vardas: Flavius Heraclius Augustus
Gimė: apie 575 m.
Kapadokija
Mirė: 641 m. vasario 11 d.
Konstantinopolis
Sutuoktinis(-ė): Fabija Eudokija
Martina
Vaikai:

Eudiksija Epifanija
Heraklijus Konstantinas
Fabijus
Teodosijus
Konstantinas
Konstantinas Heraklijus
Dovydas Tiberijus
Martinosas
Augustina
Anastasija
Febronija

Flag of the Greek Orthodox Church.svg
Bizantijos imperatorius
Valdė: 610 m. - 641 m. (~31 metai)
Pirmtakas: Imperatorius Fokas
Įpėdinis: Imperatorius Konstantinas III
Imperatorius Heraklonas
Commons-logo.svg Vikiteka: HeraklėjasVikiteka
Bizantijos imperija 526-600 metais

Heraklėjas (gr. Ηράκλειος: Hērakleios, lot. Flavius Heraclius Augustus, apie 575 m. Kapadokija – 641 m. vasario 11 d. Konstantinopolis) – 610–641 m. Bizantijos imperatorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Heraklėjų dinastijos pradininkas. Armėnų kilmės. Gimė Afrikos provincijos valdytojo šeimoje.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji žmona Fabija Eudokija, su ja gimė vaikai Eudiksija Epifanija ir Heraklijus Konstantinas.

Antroji žmona Martina, su ja gimė 10 vaikų, tačiau kai kurių jų vardai yra ginčytini: Fabijus, Teodosijus, Konstantinas, Konstantinas Heraklijus, Dovydas Tiberijus, Martinosas, Augustina, Anastasija, Febronija.

Konstantinopolio miestiečių paprašytas apginti juos nuo negabaus imperatoriaus Foko valdžios su kariuomene užėmė Konstantinopolį ir buvo karūnuotas imperatoriumi.

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įgyvendino administracinę ir karinę reformas, kurios sustiprino Bizantiją. Valstybę suskirstė į karinius-administracinius vienetus – temus. Ilgai kariavo su avarais ir slavais. 622627 m. sumušė persus, bet 636 m. pralaimėjo arabams. Bizantija prarado Mesopotamiją, Siriją, Palestiną, dalį Egipto.[1]

Heraklėjas
Gimė: apie 575 Mirė: 641 vasario 11
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Fokas
Bizantijos imperatorius
610–641
Kartu su Konstantinas III nuo 613
Po to:
Konstantinas III ir Heraklonas
Politinis postas
Prieš tai:
Imp. Fokas 603, tada nustojo galioti
Romos imperijos Konsulas
608
Kartu su Heraklijus Vyresnysis
Po to:
Nustotojo galioti, Imp. Cezaris Konstantinas Augustas 642

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Heraklėjas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 487 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Andreas N. Stratos: Byzantium in the Seventh Century. Bd. 1, Amsterdam 1968.
  2. Wolfram Brandes: Herakleios und das Ende der Antike im Osten. Triumphe und Niederlagen. In: Mischa Meier (Hrsg.), Sie schufen Europa. München 2007, S. 248–258.
  3. John Haldon: Byzantium in the Seventh Century. The Transformation of a Culture. 2. Aufl. Cambridge 1997 (wichtiges Überblickswerk).
  4. James Howard-Johnston: Heraclius’ Persian Campaigns and the Revival of the East Roman Empire 622–630. In: War in History 6 (1999), S. 1–44.
  5. Treadgold, Warren. A History of Byzantine State and Society. Stanford: University of Stanford Press, 1997, p. 287 ISBN 0-8047-2630-2
  6. R. H. Charles. The Chronicle of John, Bishop of Nikiu: Translated from Zotenberg’s Ethiopic Text, 1916. Reprinted 2007. Evolution Publishing, ISBN 978-1-889758-87-9.
  7. Walter E. Kaegi. Heraclius Emperor of Byzantium, Cambridge University Press, 2003.
  8. C. Mango & R. Scott. The Chronicle of Theophanes Confessor, Oxford University Press, 1997.
  9. C. Mango. Nikephoros Patriarch of Constantinople. Short History, Dumbarton Oacks Texts 10, 1990.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]