Jonas VI Kantakuzinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas VI Kantakuzinas
gr. Ιωάννης Στ' Καντακουζηνός, Iōannēs VI Kantakouzēnos
John VI Kantakouzenos.jpg
Jonas VI Kantakuzinas pirmininkauja šventajam sinodui
Paleologų dinastija
Visas vardas: Ιωάννης Στ' Καντακουζηνός
Gimė: apie 1293 m.
Konstantinopolis
Mirė: 1383 m. birželio 15 d. (~90 metų)
Mistra, Peloponesas, Graikija
Tėvas: Mykolas Kantakuzinas
Motina: Angelina Kantakuzina
Sutuoktinis(-ė): Irena Asanina
Bizantijos imperatorius
Valdė: 1347 m. - 1354 m. (~7 metai)
Pirmtakas: Jonas V Paleologas
Įpėdinis: Jonas V Paleologas
Commons-logo.svg Vikiteka: Jonas VI KantakuzinasVikiteka

Jonas VI Kantakuzinas (gr. Ιωάννης Στ' Καντακουζηνός, Iōannēs VI Kantakouzēnos, apie 1293 m. Konstantinopolis – 1383 m. birželio 15 d. Mistra, Peloponesas, Graikija) – 13471354 m. Bizantijos imperatorius

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Kantakuzinų Paleologų dinastijos. Peloponeso vietininko Mykolo Kantakuzino ir Angelinos Kantakuzinos sūnus.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona Irena Asanina, vaikai:

  • Motiejus Kantakuzinas, 1353–1357 m. bendravaldis, vėliau Morėjos despotas
  • Manuelis Kantakuzinas
  • Andronikas Kantakuzinas
  • Marija Kantakuzina, Epyro karaliaus Nikiforo II Orsinio žmona
  • Teodora Kantakuzina, Osmanų imperijos sultonas|sultono Orchano žmona
  • Elena Kantakuzina, imperatoriaus Jono V Paleologo žmona

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

13281341 m. imperatoriaus Androniko III Paleologo pirmasis ministras. Statydamas laivus, siekė mažinti Bizantijos priklausomybę nuo Genujos ir Venecijos pirklių. 1341 m. tapo mažamečio sosto įpėdinio Jono V Paleologo regentu, bet dalies diduomenės buvo apkaltintas išdavyste.

1341 m. pasiskelbė imperatoriumi ir, sudaręs sąjungą su turkais osmanais (dėl to laikomas atsakingu už jų atėjimą į Europą), 1347 m. užėmė Konstantinopolį.

Susirašinėjo su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Algirdu ir Voluinės bei Vladimiro kunigaikščiu Liubartu Gediminaičiu dėl atskiros Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Stačiatikių bažnyčios metropolijos steigimo.

Tapęs pilnamečiu Jonas V Paleologas privertė jį atsisakyti sosto. 1354 m. jis įstojo į vienuolyną. Parašė atsiminimus apie 13201356 m. įvykius.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Manfredas Volodka. Jonas VI Kantakuzinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 694 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Norwich, John Julius. Byzantium: The Decline and Fall (New York: Alfred A. Knopf, 1996) p. 332
  • Antonio Carile: Johannes VI. Kantakuzenos, in: Lexikon des Mittelalters 5, Sp. 534f.
  • Bréhier. Vie et mort de Byzance.
  • D. Nicol. Les derniers siècles de Byzance, Les Belles Lettres.