Bazilijus I Makedonietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Bazilijus I Makedonietis
Bizantijos imperatorius
Solidus-Basil I with Constantine and Eudoxia-sb1703.jpg
Bazilijus, jo sūnus Konstantinas ir antroji žmona Eudokija Ingerina
Makedonų dinastija
Gimė: apie 812 m.
Adrianopolis, Makedonija
Mirė: 886 m. rugpjūčio 29 d.
Sutuoktinis(-ė): Marija
Eudokija Ingerina
Vaikai:

Konstantinas
Anastasija
Leonas
Steponas
Aleksandras

Bizantijos imperatorius
Valdė: 867 m. - 886 m. (~19 metų)
Pirmtakas: Imperatorius Mykolas III
Įpėdinis: Leonas VI Išminčius
Commons-logo.svg Vikiteka: Bazilijus I MakedonietisVikiteka
Bazilijus I Makedonietis ir jo sūnus Leonas VI Išminčius

Bazilijus I Makedonietis (gr. Βασίλειος Α΄ο Μακεδών, Basileios I o Makedhon, arm. Վասիլ I Մակեդոնացի;, apie 812 m. Adrianopolis, Makedonija – 886 m. rugpjūčio 29 d.) – 867886 m. Bizantijos imperatorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Makedonų dinastijos pradininkas. Kilęs iš Makedonijos armėnų valstiečių.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji žmona Marija, su ja gimė sūnus Simbatiosas, vėliau Konstantinas, 869879 m. imperatoriaus bendravaldis, ir duktė Anastasija.

Antroji žmona Eudokija Ingerina, imperatoriaus Mykolo III našlė, su ja turėjo tris sūnus:

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 840 m. Bizantijos imperatoriaus aplinkos karininkas. 859 m. dalyvavo imperatoriaus Mykolo III žygyje į Mažąją Aziją, tapo jo favoritu. 866 m. nužudęs Mykolo III dėdę Bardą tapo imperatoriaus bendravaldžiu, nužudęs ir jį – imperatoriumi.

Pradėjo finansinės ir teisinės sistemos reformą. Toliau kovojo su musulmonais Mažosios Azijos rytuose, 872 m. nugalėjo jų sąjungininkus paulikianus. Kovėsi Viduržemio jūros salose, Bizantija keleriems metams atgavo Kiprą. Organizavo žygius į Eufrato regioną.

Sustiprino valdžią Pietų Italijoje, kur buvo įkurtos Kalabrijos ir Langobardijos provincijos, tačiau 878 m. prarado Sirakūzus (Sicilija). Apsaugojo Bizantijos bažnyčią nuo skilimo į Romos popiežiaus šalininkus ir ortodoksus. 870 m. Konstantinopolio patriarcho valdžią pripažino Bulgarijos bažnyčia.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bazilijus I Makedonietis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 739 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Treadgold, Warren (1997). A History of the Byzantine State and Society. Stanford: University of Stanford Press, p. 455. ISBN 0-8047-2630-2.
  2. Bury, John Bagnell (1912). A History of the Eastern Roman Empire, from the Fall of Irene to the Accession of Basil I, A. D. 802–867. London: MacMillan, p. 167
  3. Cyril Mango, "Eudocia Ingerina, the Normans, and the Macedonian Dynasty, " Zbornik radova Vizantoloskog Instituta, XIV–XV, 1973, 17-27.
  4. Yuri Babayan, Emperor of Byzantine Empire