Bazilijus I Makedonietis
| Bazilijus I Makedonietis | |
|---|---|
| Bizantijos imperatorius | |
| |
| Bazilijus, jo sūnus Konstantinas ir antroji žmona Eudokija Ingerina | |
| Makedonų dinastija | |
| Gimė | apie 812 m. Adrianopolis, Makedonija |
| Mirė | 886 m. rugpjūčio 29 d. |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Eudokija Ingerina |
| Vaikai | Konstantinas Anastasija Leonas Steponas Aleksandras |
| Bizantijos imperatorius | |
| Valdė | 867 m. - 886 m. (~19 metų) |
| Pirmtakas | Imperatorius Mykolas III |
| Įpėdinis | Leonas VI Išminčius |
 Vikiteka |
Bazilijus I Makedonietis |
Bazilijus I Makedonietis (gr. Βασίλειος Α΄ο Μακεδών, Basileios I o Makedhon, arm. Վասիլ I Մակեդոնացի;, apie 812 m. Adrianopolis, Makedonija – 886 m. rugpjūčio 29 d.) – 867–886 m. Bizantijos imperatorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Makedonų dinastijos pradininkas. Kilęs iš Makedonijos armėnų valstiečių.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmoji žmona Marija, su ja gimė sūnus Simbatiosas, vėliau Konstantinas, 869–879 m. imperatoriaus bendravaldis, ir duktė Anastasija.
Antroji žmona Eudokija Ingerina, imperatoriaus Mykolo III našlė, su ja turėjo tris sūnus:
- Leonas VI Išminčius, galimas imperatoriaus Mykolo III sūnus, sosto paveldėtojas.
- Steponas I, galimas imperatoriaus Mykolo III sūnus, Konstantinopolio patriarchas Steponas I.
- Aleksandras, nuo 912 m. imperatorius Aleksandras
Valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie 840 m. Bizantijos imperatoriaus aplinkos karininkas. 859 m. dalyvavo imperatoriaus Mykolo III žygyje į Mažąją Aziją, tapo jo favoritu. 866 m. nužudęs Mykolo III dėdę Bardą tapo imperatoriaus bendravaldžiu, nužudęs ir jį – imperatoriumi.
Pradėjo finansinės ir teisinės sistemos reformą. Toliau kovojo su musulmonais Mažosios Azijos rytuose, 872 m. nugalėjo jų sąjungininkus paulikianus. Kovėsi Viduržemio jūros salose, Bizantija keleriems metams atgavo Kiprą. Organizavo žygius į Eufrato regioną.
Sustiprino valdžią Pietų Italijoje, kur buvo įkurtos Kalabrijos ir Langobardijos provincijos, tačiau 878 m. prarado Sirakūzus (Sicilija). Apsaugojo Bizantijos bažnyčią nuo skilimo į Romos popiežiaus šalininkus ir ortodoksus. 870 m. Konstantinopolio patriarcho valdžią pripažino Bulgarijos bažnyčia.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bazilijus I Makedonietis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 739 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Treadgold, Warren (1997). A History of the Byzantine State and Society. Stanford: University of Stanford Press, p. 455. ISBN 0-8047-2630-2.
- Bury, John Bagnell (1912). A History of the Eastern Roman Empire, from the Fall of Irene to the Accession of Basil I, A. D. 802–867. London: MacMillan, p. 167
- Cyril Mango, "Eudocia Ingerina, the Normans, and the Macedonian Dynasty, " Zbornik radova Vizantoloskog Instituta, XIV–XV, 1973, 17-27.
- Yuri Babayan, Emperor of Byzantine Empire
