Imperatorius Fokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Imperatorius Fokas
Bizantijos imperatorius
Fokas
Justinianų dinastija
Visas vardas Flavius Phocas Augustus
Gimė apie 547 m.
Trakija
Mirė 610 m. spalio 5 d.
Konstantinopolis
Sutuoktinis (-ė) Leontija
Bizantijos imperatorius
Valdė 602 m. - 610 m. (~8 metai)
Pirmtakas Imperatorius Maurikijus
Įpėdinis Imperatorius Heraklėjas
Vikiteka Imperatorius Fokas
Foko kolona, paskutinis monumentas, pastatytas Romos forume.

Fokas (gr. Φωκάς: Phōkas, lot. Flavius Focas, g. apie 547 m. Trakija – 610 m. spalio 5 d. Konstantinopolis) – 602–610 m. Bizantijos imperatorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trakų kilmės. 602 m. tarnavo centurionu kariuomenėje, kuri sukilo prieš imperatorių Maurikijų. Pasiųstas į Konstantinopolį derėtis vadovavo miestiečių sukilimui. Maurikijui ir jo sūnums žuvus pasiskelbė imperatoriumi.

Pripažino Romos religinę viršenybę ir pelnė popiežiaus Grigaliaus I palankumą. Dėl monofizitų sektos ir judėjų persekiojimo prieš jį sukilo Bizantijos rytų provincijos, į jas 606608 m. įsiveržė Persijos kariuomenė, kuri priėjo prie Chalkedono. 610 m. Kartaginos egzarcho pasiųsta kariuomenė nuvertė Foką, jis buvo nukirsdintas.[1]

Imperatorius Fokas
Gimė: apie 547 m. Mirė: 610
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Imperatorius Maurikijus
Bizantijos imperatorius
602–610
Po to:
Imperatorius Heraklėjas
Prieš tai:
Imp. Flavijus Mauricijus Tiberijus Cezaris Augustas 583, tada nustojo galioti
Romos imperijos Konsulas
603
Po to:
Nustotojo galioti, Heraclijus Vyresnysis ir Flavijus Heraclijus Augustas 608

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Imperatorius Fokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 167 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • René Guerdan, Himmel und Hölle von Byzanz. Tausend Jahre eines Weltreiches, Paul List Verlag, München 1956, S. 71
  • Ralph-Johannes Lilie: Byzanz. Das zweite Rom. Berlin 2003, S. 75–81 (Lilie bemüht sich um eine neue Bewertung des Kaisers, wobei seine Thesen allerdings weiterer Diskussion bedürfen).
  • John Martindale: The Prosopography of the Later Roman Empire IIIb. Cambridge 1992, S. 1030–1032 (knapper Überblick mit Quellenhinweisen).
  • Frank Thiess: Die griechischen Kaiser. Die Geburt Europas. Paul Zsolnay Verlag, Hamburg/Wien 1959 (literarisch-populärwissenschaftliche Bearbeitung der Zeit von Justinian I. bis Justinian II.).
  • Charles, R. H. The Chronicle of John, Bishop of Nikiu Translated from Zotenberg’s Ethiopic Text, 1916. Reprinted 2007. Evolution Publishing, ISBN 978-1-889758-87-9.
  • Olster, David Michael, The Politics of Usurpation in the Seventh Century: Rhetoric and Revolution in Byzantium, (Adolf M Hakkert, 1993) ISBN 90-256-1010-2

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]