Imperatorius Fokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Imperatorius Fokas
Bizantijos imperatorius
Icones imperatorvm romanorvm, ex priscis numismatibus ad viuum delineatae, and breui narratione historicâ (1645) (14746413442).jpg
Fokas
Justinianų dinastija
Visas vardas: Flavius Phocas Augustus
Gimė: apie 547 m.
Trakija
Mirė: 610 m. spalio 5 d.
Konstantinopolis
Sutuoktinis(-ė): Leontija
Flag of the Greek Orthodox Church.svg
Bizantijos imperatorius
Valdė: 602 m. - 610 m. (~8 metai)
Pirmtakas: Imperatorius Maurikijus
Įpėdinis: Imperatorius Heraklėjas
Commons-logo.svg Vikiteka: Imperatorius FokasVikiteka
Foko kolona, paskutinis monumentas, pastatytas Romos forume.

Fokas (gr. Φωκάς: Phōkas, lot. Flavius Focas, g. apie 547 m. Trakija – 610 m. spalio 5 d. Konstantinopolis) – 602–610 m. Bizantijos imperatorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trakų kilmės. 602 m. tarnavo centurionu kariuomenėje, kuri sukilo prieš imperatorių Maurikijų. Pasiųstas į Konstantinopolį derėtis vadovavo miestiečių sukilimui. Maurikijui ir jo sūnums žuvus pasiskelbė imperatoriumi.

Pripažino Romos religinę viršenybę ir pelnė popiežiaus Grigaliaus I palankumą. Dėl monofizitų sektos ir judėjų persekiojimo prieš jį sukilo Bizantijos rytų provincijos, į jas 606608 m. įsiveržė Persijos kariuomenė, kuri priėjo prie Chalkedono. 610 m. Kartaginos egzarcho pasiųsta kariuomenė nuvertė Foką, jis buvo nukirsdintas.[1]

Imperatorius Fokas
Gimė: apie 547 m. Mirė: 610
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Imperatorius Maurikijus
Bizantijos imperatorius
602–610
Po to:
Imperatorius Heraklėjas
Prieš tai:
Imp. Flavijus Mauricijus Tiberijus Cezaris Augustas 583, tada nustojo galioti
Romos imperijos Konsulas
603
Po to:
Nustotojo galioti, Heraclijus Vyresnysis ir Flavijus Heraclijus Augustas 608

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Imperatorius Fokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 167 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • René Guerdan, Himmel und Hölle von Byzanz. Tausend Jahre eines Weltreiches, Paul List Verlag, München 1956, S. 71
  • Ralph-Johannes Lilie: Byzanz. Das zweite Rom. Berlin 2003, S. 75–81 (Lilie bemüht sich um eine neue Bewertung des Kaisers, wobei seine Thesen allerdings weiterer Diskussion bedürfen).
  • John Martindale: The Prosopography of the Later Roman Empire IIIb. Cambridge 1992, S. 1030–1032 (knapper Überblick mit Quellenhinweisen).
  • Frank Thiess: Die griechischen Kaiser. Die Geburt Europas. Paul Zsolnay Verlag, Hamburg/Wien 1959 (literarisch-populärwissenschaftliche Bearbeitung der Zeit von Justinian I. bis Justinian II.).
  • Charles, R. H. The Chronicle of John, Bishop of Nikiu Translated from Zotenberg’s Ethiopic Text, 1916. Reprinted 2007. Evolution Publishing, ISBN 978-1-889758-87-9.
  • Olster, David Michael, The Politics of Usurpation in the Seventh Century: Rhetoric and Revolution in Byzantium, (Adolf M Hakkert, 1993) ISBN 90-256-1010-2

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]