Anaksaretė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Graikų mitologijoje Anaksaretė (gr. Αναξαρέτη) – Teukro giminės palikuonė[1], tarnaitė iš Salamino, už nepagarbą Ifio meilei paversta akmeniu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anaksaretė ir Ifis, aut. Virgil Solis.

Meilės deivė Afroditė nepakęsdavo tų, kurie nerodė pagarbos meilei. Jaunas piemuo Ifis (kitur – Ifidas), pamatęs tarnaitę Anaksaretę, įsimylėjo ją karštai. Stengdamasis įtikti mergaitei, Ifis siųsdavo Anaksaretei dovanų, laiškus, tačiau ji vis atstumdavo vargšo įsimylėjelio bandymus susitikti. Ji niekino jaunuolio jausmus, taip atimdama paskutinią jaunuolio viltį ją pamilti. Todėl Ifis ėmė ir pasikorė prie beširdės mylimosios durų. Pamačiusi Ifio kūną, Anaksaretė tyčiojosi iš jaunuolio nelaimingos meilės, už tai Afroditė pavertė ją akmenine statula. Anot Ovidijaus, statula išliko ir stovėjo Salamine, Kipro saloje, Veneros Sargės (Venus Prospiciens) šventykloje.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ovidijus, Metamorfozės, leid. „Vaga“, Vilnius, 1990 m., XIV giesmė, 689 eil.
  2. Ovidijus, Metamorfozės, leid. „Vaga“, Vilnius, 1990 m., XIV giesmė, 759–761 eil.