Stano kalnynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stano kalnynas. Šiaurės Mujos kalnagūbris

Stano kalnynas (rus. Становое нагорье) – kalnų sistema Rusijoje, Užbaikalėje, Buriatijos teritorijoje. Driekiasi ~700 km į šiaurės rytus, nuo Baikalo ežero iki Oliokmos vidurupio. Būdingi aukštikalniai (iki 3000 m aukščio), kalnagūbriai (Pietų ir Šiaurės Mujos, Kodaro, Udokano, Kalaro), dideli tarpukalnių duburiai (Gusinooziorsko, Mujos-Kuandino, Čaros aukštupio), kurių dugnas yra 500–1000 m aukštyje. Kalnynas sudarytas iš kristalinių ir metamorfinių uolienų. Glūdi aukso, vario, fliurito, akmens anglių telkiniai. Išplitęs amžinasis įšalas.

Šlaituose auga maumedžių taiga, aukščiau 1200 mm – retmiškiai ir kalnų tundra. Duburiuose – pelkėtos pievos, jų šlaituose – pušų ir maumedžių miškai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.