Ledynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ledynas – didelė ledo sankaupa, dengianti didelius žemės plotus. Ledynas sudarytas iš daugiamečio ledo ir juda, veikiamas gravitacinės jėgos. Ledynų yra visuose žemynuose, išskyrus Australiją. Šiuo metu ledynai talpina tiek vandens, kiek užtektų pasaulio jūros lygį pakelti apie 75 metrus.

Su ledynais susijusios šios reljefo formos: galinės, šoninės, vidinės morenos, U formos slėniai, ozai, keimai, drumlinai ir kt.

Ledynų tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jostedalo ledynas Norvegijoje

Ledynai gali būti dviejų pagrindinių tipų:

  • kalnų – dengia kalnuotas vietoves;
  • kontinentiniai – dengia didelius žemės plotus (žemynus, salas ir pan.).

Per ledynmečius susiformuodavo dideli ledynų plotai, kartais uždengdami visą Žemės paviršių.

Ledynų formavimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ledynai formuojasi palaipsniui. Pirmiausiai pasninga, vėliau nugulęs sniegas dėl savo svorio virsta granuliuotu sniegu, kuris dar labiau suslėgtas virsta firnu. Firnas ilgiau paveiktas naujais sniego sluoksniais virsta ledyno ledu. Dėl tokio formavimosi eiliškumo, lede išlieka oro tarpų. Dėl šių oro intarpų ledyno ledas įgauna melsvą atspalvį. Jei iškrenta pakankamas sniego kiekis, ledynas pradeda slinkti, pakeliui užgriebdamas po ledu esantį gruntą.

Ledynų judėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ledynų ledas, būdamas iki 50 m storio, elgiasi kaip lengvai skylanti kieta medžiaga. Kai pasiekia didesnį storį, šis ledas dėl slėgio pasidaro plastiškas ir pradeda tekėti. Ledynas yra sudarytas iš sluoksnių, kurių kontaktas – silpnesnio ledo sluoksniukas. Kai įtempis viršija laikomąjį sluoksniuko stiprį, sluoksniai pradeda judėti vienas kito atžvilgiu. Kitas judėjimo būdas atsiranda dėl ledyno trinties į padą ir geoterminės Žemės energijos. Toks judėjimas gali būti labai lėtas, bet kai kur greitis pasiekia iki 800 m/metus.

Pagal JTO 2008 m. kovo 16 d. ataskaitą, ledynai tirpsta greičiau nei per praėjusius 5000 metų. Vidutinis tirpimo greitis 1980–1999 m. laikotarpyje buvęs apie 0,3 m per metus, iki 2006 m. pabaigos beveik dvigubai padidėjo. Skaičiuojant dešimtmečiais, daug ledynų gali visiškai pranykti.