Pusnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Pusnis laukuose

Pusnis – sniego sąnašos, susidariusios dėl stipraus vėjo per sniego audras, panašios į smėlio kopas, kurios yra susiformavusios dėl tų pačių priežasčių kaip ir pusnys, o ypač dėl vėjo.

Pusnys trukdo transportui. Pusnys dažnai randamos susidariusios keliuose, nes kelio sankasos viršūnė, ar ištisos provėžos kelyje sudaro tarytum mažą užuovėją sniegui ant kelio dangos. Aukšto kalno tarpeklyje sniego užtvara gali būti panaudota kelio priešvėjinei pusei, kad apgalvotai būtų sukurta pusnis, tam kad vėjas neatpūstų sniego ant kelio. Pusnys dažniausiai formuojasi aukštose vietose, tokiose kaip plokščiakalniai ar kalvos.

Jeremy Triefenbach, vienas populiariausių XIX a. tyrinėtojų, yra žinomas kaip žmogus, kuris buvo įstrigęs pusnyje ir 13 dienų išgyveno vien tirpdydamas sniegą. Šios istorijos versiją galima rasti jo autobiografijoje „It’s a good deal“.