Mercedes D.III
 | |
| Tipas | Aviacinis vienaeilis 6 cilindrų vidaus degimo variklis |
|---|---|
| Gamintojas | Daimler-Motoren-Gesellschaft  |
| Pradėtas naudoti | 1914 m. |
| Galia | 160 - 180 AG |
| Svoris | 310 kg |
| kuro sąnaudos | Specifinės kuro sąnaudos: 0,412 l/kW/h Specifinės tepalo sąnaudos: 0,027/kW/h |
Mercedes D.III, gamyklinis kodas F1466, buvo šešių cilindrų, vienaeilis skysčiu aušinamas aviacinis vidaus degimo variklis, kurį sukūrė ir gamino „Daimler“. Pirmoji variklio versija, pradėta gaminti 1914 m., išvystydavo 160 AG galią. Vėlesnių modelių galia pasiekė 170 AG (1917 m.) ir 180 AG (1918 m. viduryje). Vėlesnių modelių varikliai buvo montuojami beveik visuose karo pabaigos vokiečių naikintuvuose. Vienintelis tikras šio modelio konkurentas – BMW III – buvo gaminamas tik labai nedideliais kiekiais. Lyginant su analogiškais sąjungininkų varikliais, D.III buvo kiek silpnesnis.
Projektavimas ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
D.III buvo galingesnė Mercedes D.II modifikacija. Kaip ir daugumos to laikotarpio vienaeilių variklių, jo pagrindu buvo didelis aliumininis alkūninis velenas, ant kurio buvo prisukami atskiri plieniniai cilindrai. Tuo metu plieninio cilindro įsukimo į aliuminio bloką technologijos dar neegzistavo. Viršutinius 2/3 cilindro dengė vandeniniai auštuvai, į juos per jungtis variklio gale iš radiatoriaus buvo tiekiamas vanduo. Vienintelis konstrukcijos pokytis, lyginant su D.II, buvo atskiri aušinimo indai kiekvienam cilindrui, tuo tarpu D.II buvo naudojama po vieną indą trims cilindrams.
D.III buvo būdingas gana išsiskiriantis paskirstymo velenas, valdantis vieną po įsiurbimo ir išmetimo vožtuvus cilindrui. Uždegimą užtikrino du uždegimo žvakių rinkiniai, po vieną kiekvienoje cilindrų pusėje. Siekiant patikimumo kiekviena uždegimo sistema buvo maitinama atskiru magnetu. Uždegimo laidai buvo paslėpti vamzdeliuose šalia cilindrų. Kuras iš dviejų kamerų karbiuratoriaus buvo tiekiamas į cilindrus per vamzdžius kairėje variklio pusėje. Tiek degalų, tiek alyvos rezervuarai buvo slegiami oro kompresoriumi, varomu alkūninio veleno.
D.III stūmoklius Daimler taip pat panaudojo aštuonių cilindrų 220 AG galios Mercedes Mercedes D.IV variklio su reduktoriumi gamybai. Jis nebuvo plačiau naudojamas, nes prailgintas D.IV alkūninis velenas buvo linkęs lūžti.
Pradinis D.III modelis buvo pristatytas 1914 m. D.III buvo per didelis tuometiniams naikintuvams. Nuo 1917 m. D.III buvo pradėtas montuoti į naikintuvus, pvz. garsųjį Albatros D.I . Variklio kompresija siekė 4,5:1.[1]
.jpg)
1917 m. birželio mėn. pradėtas gaminti 170 AG D.IIIa. Pagrindinis pokytus buvo susijęs su pradėtais naudoti plokščio paviršio stūmuokliais, vietoje iki to naudotų išgaubtų. Dėl to kompresija padidėjo iki 4,64:1.[2] Kiti pakeitimai daugiausia buvo susiję su pertvarkytu karteriu ir nauju karbiuratoriumi. Šis modelis buvo gaminamas trumpai, skirtas naudoti Albatros D.III. Yra duomenų, kad šie varikliai galėjo būti montuojmi į kai kuriuos ankstyvuosius "Albatros“ įmonės gamintus Fokker D.VII.
Sekantis patobulinimas buvo 180/200 AG D.IIIaü, pradėtas gaminti 1917 m. pabaigoje. Šiame variklyje buvo pradėti naudoti išgaubti stūmokliai, kas dar labiau padidino maksimalų suspaudimą: raidė „ü“ reikškė „über“ („labai“, t. y. aukštesnio suspaudimo laipsnio). Be to, buvo sumontuotas naujas aukštį kompensuojantis karbiuratorius, kas pagerino galios rodiklius didesniame aukštyje. Galiai padidinti vanduo iš radiatoriaus buvo naudojamas įsiurbiamam orui šildyti ir taip sumažinant apledėjimo galimybę karbiuratoriuje. „Aü“ modelis 1918 m. buvo pats galingiausias ir dažniausiai naudojamas vokiečių naikintuvų variklis.
Galutinė versija, kuria bandyta išlaikyti D.III konkurencingumą, buvo 200 AG (200–217 AG) D.IIIav (arba avü), pradėta gaminti 1918 m. spalio viduryje. „Av“ naudojo šiek tiek ilgesnius stūmoklius, pagamintus iš aliuminio (greičiausiai pirmą kartą serijinės gamybos istorijoje), išgaudavo didesnį suspaudimo laipsnį, tuo pačiu leisdamas jiems greičiau judėti dėl sumažėjusio svorio. Didžiausios leistinos apsukos padidėjo nuo 1.400 ankstesniuose modeliuose iki 1.600. Neaišku, ar kuris nors „aw“ modelis buvo panaudotas karo veiksmuose. Tai, kad Vokietijos aviacijoje pradėtas naudoti benzolas, galėjo dar labiau padidinti variklių galią.
Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mercedes F1466 - gamyklinis D.III numeris
- D.III - pradinis gamybinis modelis, Mercedes D.II, modifikacija, išvystanti 150–160 AG
- D.IIIa - 1917 m. pradėtas gaminti modelis, išvystantis 170 AG
- D.IIIaü - neoficialus žymėjimas (ü – über) D.IIIa varikliams su įgaubtais stūmokliais, dėl ko variklis veikia esant didesniam suspaudimo laipsniui. Šie varikliai, naudodami savaiminį kompensacinį karbiuratorių, jūros lygyje nepajėgdavo išvystyti visos galios. 180/200 AG
- D.IIIav - D.IIIa varikliai su įgaubtais stūmokliais, pagamintais iš aliuminio lydinio, su didesniu suspaudimo laipsniu, didesniu apsukų skaičiumi. 200 AG (200–217 AG)
- D.IIIavü - alternatyvus neoficialus D.IIIav pavadinimas
Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
D.III variklio modifikacijos buvo montuojamos šiuose orlaiviuose:
- AEG C.IV
- AGO C.I
- Albatros C.I
- Albatros C.III
- Albatros C.XIII N
- Albatros D.II
- Albatros D.III
- Albatros D.V/D.Va
- Albatros W.4
- Aviatik C.I
- Aviatik C.III
- Daimler L11
- Daimler L14
- Fokker D.IV
- Fokker D.VII
- Halberstadt CL.II
- Halberstadt CL.IV
- Hannover CL.III
- Hansa-Brandenburg C.I Series 63
- Hansa-Brandenburg W.12
- Junkers CL.I
- Junkers D.I
- LFG Roland C.II
- LFG Roland D.II
- LFG Roland D.VI
- LFG Roland D.XV
- Rumpler C.I
- Rumpler 6B
- Pfalz D.III
- Pfalz D.XII
- Schütte-Lanz G.I
- Riesenflugzeug
Specifikacijos (D.IIIaü)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bendros charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tipas: 6 cilindrų skysčiu aušinamas vienaeilis stūmoklinis variklis
- Cilindro skersmuo: 140 mm
- Stūmoklio eiga: 160 mm
- Darbinis tūris: 14,8 l
- Variklio ilgis: 1650 mm
- Variklio plotis: 490 mm
- Variklio aukštis: 1070 mm
- Svoris: 310 kg
Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Skirstymo velenas: SOHC tipo vienas velenas, po vieną išmetimo ir įsiurbimo vožtuvą cilindrui
- Kuro sistema: du Mercedes dvigubi karbiuratoriai
- Kuras: benzinas
- Tepalo sistema: slėginė, daugiaplanžerinė
- Aušinimo sistema: aušinimas vandeniu
Parametrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Galia: 129,75 kW (174 AG) esant 1400 aps/min (jūros lygyje), 152,12 kW (204 AG) esant 1600 aps./min. (maksimali galia skrydžio aukštyje)
- Specifinė galia: 10,281 kW/l
- Kompresijos laipsnis: 4.64:1
- Specifinės kuro sąnaudos: 0,412 l/kW/h
- Tepalo sąnaudos: 0,027/kW/h
- Galios ir svorio santykis: 0,492 kW/kg
- Vidutinis efektyvus slėgis: 0,75 MPa (109,1 psi)
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Panašūs varikliai
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Angle, Glenn; Dale (1921). Airplane Engine Encyclopedia. Otterbein Press. pp. 341, 346. „mercedes e6f.“
- ↑ Angle, Glenn (1921). Airplane Engine Encyclopedia. Otterbein Press. pp. 341, 346. „mercedes e6f.“
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 200 h.p. High Compression Mercedes Engine, Flight, volume=XI, Issue 8, No. 530, 20 February 1919, pp. 233–236. (Contemporary technical description of the D.IIIaü with drawings and photographs, issued by the British Ministry of Munitions based on a captured example).
- Daimler Sechszylinder Flugmotoren. Type D III und D IIIa, 1917 (Mercedes D.III and D.IIIa aero engine manual).