Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šis straipsnis apie Popiežių Adrianą IV. Apie kitus popiežius vardu Adrianas skaitykite straipsnyje Popiežius Adrianas. Apie Romos imperijos imperatorių Publijų Elijų Trajaną Adrianą skaitykite straipsnyje Adrianas. Apie asmenis, turinčius vardą Adrianas skaitykite straipsnyje Adrianas (reikšmės).
Išrinktas popiežiumi stiprino centralizuotą Bažnyčios valdymą, siuntė legatus į įvairias šalis, siekė sustiprinti bažnytinių provincijų ryšius su Roma, mažinti pasaulietinės valdžios įtaką Bažnyčiai. 1152 m. Šv. Romos imperijos imperatoriumi vainikavo Frydrichą I Barbarosą, kuris padėjo numalšinti Arnoldo Brešiečio, kovojančio prieš popiežiaus valdžią, maištą. Arnoldo Brešiečio šalininkams nužudžius Lindo arkivyskupą, Adrianas IV 1155 m. Romai paskelbė interdiktą, uždraudė atlikti bet kokias bažnytines apeigas. Tai buvo vienintelis toks aktas Romai iš penkių per visą krikščionybės istoriją.
1156 m. Adrianas IV pralaimėjo karą Sicilijos karalystei. Imperatoriui Frydrichui I Barbarosai pradėjus siekti aukščiausios bažnytinės valdžios ir skelbti absoliutizmo idėjas bei 1158 m. panaikinus Lombardijos miestų nepriklausomybę tarp jo ir Adriano IV kilo konfliktas.[1] Adrianas IV rengė imperatoriaus ekskomuniką, bet mirė. Jo paskutinis noras buvo, kad kas pasirūpintų jo sena motina Kenterberio prieglaudoje.