1835 m.
Išvaizda
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1835 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 17 d. – Antanas Baranauskas, lietuvių poetas, kalbininkas; nuo 1897 m. Seinų vyskupas. Rašytojo A. Vienuolio dėdė (m. 1902 m.).
- Sausio 28 d. – Vincas Svirskis, lietuvių dievdirbys, liaudies menininkas, vienas žymiausių XIX amžiaus kryžių skaptuotojų, kurio kryžių išlikę Lietuvos muziejuose, kelete miestelių ir kaimų (m. 1916 m.).
- Birželio 7 d. – Jonas Smalakys, Mažosios Lietuvos kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1901 m.).
- Rugsėjo 1 d. – Rapolas Kalinauskas, OCD, katalikų šventasis, vienuolis karmelitas (m. 1907 m.).
- Spalio 26 d. – Jonas Koncevičius, Lietuvos tautosakininkas, bibliografas, istoriografas (m. 1916 m.).
Nedatuota
- Antanas Bortkevičius, religinių raštų rengėjas (m. 1894 m.).
- Juozapas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Rusijos imperijos karinis veikėjas (m. 1891 m.).
- Vincentas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Balandžio 17 d. – Simonas Grosas, Lietuvos mokytojas, žemaičių gramatikos autorius (g. 1771 m.).
- Balandžio 26 d. – Angelas Daugirdas, teologas ir filosofas, Vilniaus universiteto profesorius, Varšuvos Mokslo bičiulių draugijos narys-korespondentas (g. 1776 m.).
Nedatuota
- Jonas Rustemas, dailininkas, įtakojęs XIX a. lietuvių dailės raidą, dailės pedagogas (g. 1762 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kovo 14 d. – Džovanis Virginijus Skiaparelis, italų astronomas ir mokslo istorijos tyrinėtojas, atradęs Marso „kanalus“ ir Hesperijos asteroidą (m. 1910 m.).
- Birželio 2 d. – Šv. Pijus X, 257 - asis Romos popiežius. 1954 m. gegužės 29 d. paskelbtas šventuoju (m. 1914 m.).
- Rugpjūčio 2 d. – Eliša Grėjus, amerikiečių išradėjas ir Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) varžėsi, kuris pirmasis užpatentuos telefoną (m. 1901 m.).
- Rugpjūčio 9 d. – Leopoldas II, 1865-1909 m. antrasis Belgijos karalius (m. 1909 m.).
- Spalio 9 d. – Charles Camille Saint-Saëns, prancūzų kompozitorius, vargonininkas, dirigentas ir pianistas, labiausiai išgarsėjęs savo kūriniais „Žvėrių karnavalas“, „Samsonas ir Dalila“, „Danse Macabre“ ir simfonija Nr. 3 (vargonų simfonija) (m. 1921 m.).
- Spalio 31 d.:
- Johann Friedrich Wilhelm Adolf von Baeyer, 1905 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[1] (m. 1917 m.).
- Krišjanis Baronas, latvių folklorininkas, rašytojas, publicistas (m. 1923 m.).
- Lapkričio 25 d. – Endriu Karnegis, verslininkas, pramonininkas, plieno magnatas, filantropas (m. 1919 m.).
- Lapkričio 29 d. – Imperatorienė Cisi, kilusi iš Mandžiūrijos Jehe Naros klano. Tai buvo stipri ir charizmatiška asmenybė, tapusi Čing dinastijos de facto lydere ir nuo 1861 m. iki 1908 m. valdžiusi Kiniją. Daugelis istorikų jos valdymo metodus įvardina kaip despotizmą ir sieja ją su imperatoriškosios Kinijos žlugimu (m. 1908 m.).
- Lapkričio 30 d. – Samuelis Langhornas Klemensas, amerikiečių rašytojas (m. 1910 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kovo 2 d. – Pranciškus II, paskutinis Šventosios Romos imperijos imperatorius, valęs nuo 1792 m. iki 1806 m. ir nuo 1804 m. iki 1835 m. kaip Pranciškus I buvo pirmasis Austrijos imperijos imperatorius. Nuo 1792 m. iki 1835 m. taip pat buvo Bohemijos, Kroatijos ir Vengrijos karalius (g. 1768 m.).
- Rugsėjo 23 d. – Vincenzo Bellini, italų kompozitorius[2] (g. 1801 m.).
- Gruodžio 22 d. – Franz Paula von Schrank, vokiečių botanikas ir entomologas. Jėzuitų ordino narys. Pirmasis Miuncheno botanikos sodų direktorius (1809–1832 m.) (g. 1747 m.).