Simonas Grosas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Simonas Grosas (vok. Simon Gross, apie 1771 m. Prūsija1835 m. balandžio 17 d. Kretinga) – Lietuvos mokytojas, žemaičių gramatikos autorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietis. Nuo 1787 m. pranciškonas. Retorikos, filosofijos ir teologijos mokėsi Roselyje (dab. Rešlius, Lenkija), Benicos (prie Maladečinos), Minsko, Vilniaus vienuolynuose. Nuo 1798 m. ar 1799 m. retorikos, vokiečių ir lotynų kalbų mokytojas Slucko, Troškūnų, Dotnuvos vienuolynuose. Nuo 1814 m. ar 1815 m. mokytojavo Kretingos vienuolyne.

1835 m. parašė gramatiką „Kalbrėda liežuvio žemaitiško“ su apie 3000 žodžių lenkų-žemaičių kalbų žodynu. Jos rankraštį saugo Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. Gramatikoje bandė fiksuoti J. A. Pabrėžos projektuotos žemaičių bendrinės kalbos, paremtos šiaurės žemaičių, dounininkų, patarme, normas – rašybos (pykćźiaus pikčiau, priibuunó pribūnu, śźyrdys širdis), fonetikos (dyina diena, jóudynó juodinu), morfologijos (ateetó ateinu, wiróu vyrui). Kartu su J. A. Pabrėža siekė nukonkuruoti tokio paties pavadinimo K. Kasakauskio gramatiką, išleistą 1832 m. ir sukurti bendrinę kalbą vien žemaičiams.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Giedrius SubačiusSimonas Grosas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 193 psl.