Angelas Daugirdas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Angelas Daugirdas
Daugirdai (giminė)
Daugirdų giminės herbas Gulbė
Daugirdų giminės herbas Gulbė
Gimė: 1776 m.
Jurkovščizna, LDK
Mirė: 1835 m. balandžio 26 d. (~59 metai)
Vilniuje
Tėvas: Stanislovas Daugirdas, h. Gulbė

Angelas Daugirdas (1776 m. Jurkovščiznoje – 1835 m. balandžio 26 d. Vilniuje) – teologas ir filosofas, Vilniaus universiteto profesorius, Varšuvos Mokslo bičiulių draugijos narys–korespondentas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Angelas Daugirdas gimė 1776 m. nusigyvenusio bajoro, žemvaldžio Stanislovo Daugirdo šeimoje, Jurkovščiznoje (dab. Baltarusijos teritorija). Nuo 1786 m. mokėsi Mscislavo ir Mogiliavo jėzuitų mokyklose. 17931796 m. studijavo Lietuvos vyriausioje mokykloje. 17961807 m. dėstė Lydoje, Ukmergėje, Vitebske, Lužkose, Ščiučine lotynų kalbą, matematiką, teologiją ir kt. 18181823 m., 18241832 m. VU filosofijos profesorius. Nuo 1822 m. Mokslo bičiulių draugijos Varšuvoje narys, korespondentas. 1833 m. tapo Vilniaus kariauninku.

Iš garsios LDK didikų giminės kilęs Angelas Daugirdas užima svarbią vietą tiek Lenkijos, tiek Lietuvos filosofijos istorijoje. Jo pažiūros buvo artimos Škotų sveiko proto mokyklai, kuri susiformavo ir išpopuliarėjo XVIII a. antroje pusėje ir išsaugojo nemažą įtaką visą XIX a. Daugirdas save laikė John Locke ir Étienne Bonnot de Condillac mokiniu ir remdamasis jų koncepcijomis aiškino žmogaus proto vystymąsi. Pripažindamas pasaulio objektyvumą ir jo pažinumą, filosofas kritikavo George Berkeley, David Hume, Immanuel Kant agnosticizmą ir subjektyvųjį idealizmą. Jis nesitenkino žinomų koncepcijų dėstymu, o stengėsi sukurti savo teoriją. Pagrindinis jo tyrimų objektas buvo logika, į kurią jis įtraukė pažinimo teoriją ir nemažai psichologijos problemų. Angelas Daugirdas buvo įsitikinęs, jog pažinimas remiasi ir amžinais postulatais, pvz., tiesos samprata. Tokia mąstytojo koncepcija neatitiko to meto dvasios. Revoliucionieriams reikėjo aiškių idėjų, dėl kurių jie turėtų aukotis, o carizmo apologetams – įrodymų, kad jų propaguojamos „vertybės yra amžinos ir neginčijamos", todėl amžininkams A. Daugirdas atrodė atitrūkęs nuo gyvenimo realijų ir nuobodus.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Daugirdo Raštuose [1] apima vertingiausią A. Daugirdo filosofinį palikimą.

Juose spausdinami tokie traktatai:

  • „Traktatas apie logiką, metafiziką ir moralės filosofiją“
  • „Žmogiškojo pažinimo tikroviškumas“
  • „Prigimtinių mąstymo taisyklių išdėstymo“

Skaitomų paskaitų pagrindu A. Daugirdas parašė „Traktatą apie logiką, metafiziką ir moralės filosofiją“ (1821 m.) ir „Prigimtinių mąstymo taisyklių aiškinimą, arba teorinę ir praktinę logiką“ (1822 m.).

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Raštai: logika, pažinimo teorija, moralės filosofija / Angelas Daugirdas. – Vilnius

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]