Šis straipsnis apie Popiežių Šventąjį Pijų I. Apie kitus popiežius vardu Pijus skaitykite straipsnyje Popiežius Pijus. Apie asmenis, turinčius vardą Pijus skaitykite straipsnyje Pijus.
Šventasis Pijus I (m. apie 154 m.) – popiežius nuo 140 m. iki 154[1] arba 155[2][3] m., kai kurių šaltinių duomenimis, pontifikato laikotarpis nuo 146 iki 161 m.[4]
Spėjama, kad mirė Romoje kankinio mirtimi. Kaip kankinys, minimas ir ankstyvuosiuose Brevijoriaus leidiniuose. 1969 m. pataisytame "Romos Katalikų šventųjų kalendoriuje", remiantis tyrinėjimais, teigiama, kad nėra jokio pagrindo popiežių Pijų I laikyti kankiniu.[8] Todėl Pijus I nėra įrašytas oficialiame katalikų kankinių saraše Martyrologium Romanum.[9] Šiuo laikotarpiu Romos imperatoriumi buvo Antoninas Pijus, kuris nevykdė didelių krikščionių persekiojimų. Tai dar viena prielaida, kad Pijus I nebuvo nukankintas.
Popiežiavimo laikotarpyje priešinosi įsigalėjusioms gnostikų ir valentiniečiųerezijoms.[10] Jas pasmerkė Romos sinode. Kovoti su erezijomis popiežiui padėjo filosofas, krikščionių apologetasšv. Justinas. Nustatė Velykų datą – kovo mėnesio sekmadienį po mėnulio pilnaties. Jo iniciatyva pastatyta vieną iš seniausių bažnyčių Romoje – Santa Pudenziana.