Sinodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
1643 m. sinodas Krokuvoje

Sinodas (gr. σύνοδος = synodos 'susirinkimas') – krikščionių bažnyčios susirinkimas, šaukiamas nuspręsti doktrinos, administravimo ar taikymo klausimus. Žodis naudojamas katalikybėje, stačiatikybėje ir protestantizme.

Katalikybėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katalikybėje sinodu vadinamas nuo IV a. visos šalies ordinarų, bažnytinės provincijos vyskupų arba vyskupijos aukštesniųjų dvasininkų susirinkimas, įsteigtas 1965 m.

Pripažįstami 7 svarbiausi sinodai: Nikėjos, Konstantinopolio, Efezo, Kalchedono, II Konstantinopolio, III Konstantinopolio, II Nikėjos.

Stačiatikybėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sinodas stačiatikybėje – aukščiausia jų valdžia (aukšto rango dvasininkų kolegija), kuriai vadovauja bažnyčios vadovas (arkivyskupas, metropolitas, patriarchas).

Visuotinai pripažįstami 6 stačiatikių sinodai: Trulo susirinkimas (692 m.), IV Konstantinopolio susirinkimas (879880 m.), V Konstantinopolio susirinkimas (13411351 m.), Jasės sinodas (1642 m.), Jeruzalės sinodas (1672 m.), Konstantinopolio sinodas (1872 m.).

Protestantizme[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Protestantizme sinodas reiškia dvasininkų ir pasauliečių atstovų kolegiją bažnyčios reikalams spręsti. Sinodai čia nėra šaukiami ir neužima tokios svarbios vietos kaip kitose krikščionių konfesijose.