Vyžuonų dvaras

Koordinatės: 55°34′24″š. pl. 25°29′55″r. ilg. / 55.57325°š. pl. 25.498602°r. ilg. / 55.57325; 25.498602
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°34′24″š. pl. 25°29′55″r. ilg. / 55.57325°š. pl. 25.498602°r. ilg. / 55.57325; 25.498602

Vyžuonų dvaras
Vieta Vyžuonos, Parko g.
Įkurtas XV a.
Bajorų giminės Kristinas Astikas
Lozovickiai
Kristupas Radvila Jaunasis
Dominykas Jeronimas Radvila
Vaitiekus Puslovskis
Eduardas Čapskis
Meištavičiai,
Aleksandras Mileika
Pastatų būklė išlikę tik pagalbiniai statiniai

Vyžuonų dvaras - dvaras Utenos rajone, Vyžuonose. Išlikę tik pagalbiniai dvaro statiniai klojimai, sandėliai, kumetynas, tvartas, spiritinė, kalvė ir kiti).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis dvaro valdytojas buvo Kristinas Astikas. Už tarnystę Vytautui Didžiajam jis, kartu su žemėmis Vyžuonų krašte, dovanų gavo ir pačias Vyžuonas.

Spirito varykla, 2017 m.

Dvarą, kaip ir Vyžuonas, ilgokai valdė Kristino palikuonys - Radvilos. Jie Vyžuonas valdė nuo 1446 m.[1]

1599 m. Kristupo Radvilos Perkūno testamentu dvarą paveldėjo jauniausias sūnus Kristupas Radvila Jaunasis. Po kontrreformatų pergalės bei 1655 m. Jonušo Radvilos mirties giminės įtaka Vyžuonose susilpnėjo. Dvaras keitė savininkus - paskutinis Radvila buvo Dominykas Jeronimas Radvila, vėliau valdė Tiškevičiai, Vaitiekus Puslovskis, Eduardas Čapskis ir kiti. Paskutinis dvaro centrą 1904-1940 m. valdė Vyžuonų klebonas Aleksandras Mileika.

1866 m. vasario 4 d. sudarytas Kauno gubernijoje nusavintų valdų sąrašas

1863 m. sukilimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už paramą 1863 m. sukilimui dvaras (kartu su Kalnaberžės dvaru) buvo konfiskuotas iš Eduardo Čapskio.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ragauskienė, R. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila Rudasis p. 400

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]