Tarptautinis Vilniaus oro uostas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tarptautinis Vilniaus oro uostas
Atvykimo pastatas
IATA: VNO - ICAO: EYVI
Parametrai
Oro uosto tipas civilinis
Operatorius Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Miestas Vilnius
Aukštis virš jūros lygio 197 m
Koordinatės 54°38′03″N 25°17′09″E / 54.63417°N 25.28583°E / 54.63417; 25.28583
Tinklalapis http://www.vilnius-airport.lt
Pakilimo takas
Kryptis Matmenys Danga
ilgis (m) plotis (m)
02/20 2515 50 asfaltbetonis
Buvusios aerostoties (dab. keleivių atvykimo salė) fasadas su jaunųjų aviamodeliuotojų bareljefais
Aviakompanijos AirBaltic lėktuvas Vilniaus oro uoste prie laipinimo rankovės
„FL Technics“ lėktuvų techninės priežiūros angaras Vilniaus oro uoste
Ne Šengeno erdvės sektorius Vilniaus oro uoste

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) (IATA oro uosto kodas: VNO, ICAO kodas: EYVI) – didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, įsikūręs Vilniaus pietinėje dalyje, Naujininkų seniūnijoje, ant plynaukštės, apie 7 km nuo Vilniaus centro. Atidarytas 1944 m.

Netoli oro uosto kilimo–nusileidimo tako 2010 m. pasodintas iš medžių rekordinio dydžio užrašas „Žalgiris 600“. Netolimoje ateityje šiuo užrašu galės grožėtis oro uoste besileidžiančių ir iš jo kylančių lėktuvų keleiviai ir įgulos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Tarpukaryje aerouostas Vilnius-Kirtimai (lenk. Wilno-Porubanek) savo veiklą pradėjo 1932 m. rugpjūčio 17 d. Kasdien buvo skrendama maršrutu Varšuva-Vilnius-Varšuva.
1937 m. atidaryta tarptautinė lenkų aviakompanijos LOT linija Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Vilnius-Ryga-Talinas-Helsinkis,[1] o nuo 1939 m. gegužės 15 d. iš Vilniaus buvo skrendama ne tiesiai į Rygą, bet su tarpiniu nusileidimu Kaune. Buvo planuojama nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje visai netūpti, o skristi nauja trasa Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis.[2] Tą dieną prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas šiuos planus sutrukdė.
Po karo LOT atnaujino savo skrydžius į Vilnių. Taip 1955 m. buvo skrendama į Maskvą su nusileidimu Vilniuje.[3]
19561957 m. iš Maskvos į Berlyną buvo galima nuskristi Aeroflot ir LOT lėktuvais, nutupiant tarpiniuose aerodromuose Vilniuje ir Varšuvoje.[4]
19611962 m. jau tik LOT skraidino trasa Varšuva-Vilnius-Varšuva.[5] Pokaryje Maskvą su Praha jungė oro maršrutas su tarpiniais nusileidimais Vilniuje ir Varšuvoje. Skrydžius vykdė tarybinė Aeroflot ir čekoslovakų CSA oro bendrovės.[6] Tarybų Sąjungoje atsiradus reaktyviniams lėktuvams, poreikis tūpti tarpiniuose aerouostuose, kad būtų galima pasipildyti degalų, atkrito. Iš Vilniaus lėktuvai ėmė kilti skrydžiams tik į Tarybų Sąjungos miestus.

Veikla, techniniai ir statistiniai duomenys[taisyti | redaguoti kodą]

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU), kaip savarankiška Lietuvos valstybės įmonė veikia nuo 1991 m. rugsėjo 30 d., steigėjasLietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. TVOU užima 326 ha plotą (perimetro ilgis 10,54 km), jame dirba apie 700 specialistų. Kilimo ir tūpimo tako ilgis 2 515 m, plotis 50 m (PCN83/F/D/X/T), II tūpimo kategorija, įrengta „Siemens“ žiburių signalinė sistema. Aerodromui suteikta 4 E kategorija. TVOU gali aptarnauti 2000 keleivių per valandą, 10000-12000 keleivių per dieną ir apie 3 milijonus keleivių per metus.

Statistika[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Aptarnauti keleiviai Pokytis Skrydžių skaičius
1992 248520
1993 230200 –7,4 %
1994 352373 +53,1 %
1995 355638 +0,9 %
1996 370537 +4,2 %
1997 410879 +10,9 %
1998 461989 +12,4 % 16711
1999 480708 +4,1 % 18711
2000 521529 +8,5 % 17277
2001 584171 +12,0 % 18362
2002 634991 +8,7 % 17124
2003 719850 +13,4 % 18336
2004 964164 +33,9 % 23665
2005 1281872 +33,0 % 29193
2006 1451468 +13,2 % 29347
2007 1717222 +18,3 % 32840
2008 2048439 +19,3 % 37839
2009 1308632 –36,1 % -
2010 1373859 +4,98 % 26106
2011 1712467 +24,65 % 27703
2012 2208099 +28,94 % 29995
2013 2661869 +20,55 % 32778

Baltijos valstybių oro uostų lyderiai[taisyti | redaguoti kodą]

Aptarnautų keleivių skaičius (pagal metus ir oro uostus):

Šalis Oro uostas 2013 2012 2011 2010 2009 2008 2007 2006 2005 2004 2003 2002 2001
Latvijos vėliava Latvija Rygos oro uostas 4793045 4767764 5106692 4663647 4066854 3690549 3160945 2495020 1878035 1060426 711753 633322 622647
Lietuvos vėliava Lietuva Vilniaus oro uostas 2661869 2208096 1712467 1373859 1308632 2048439 1717222 1451468 1281872 964164 719850 634991 584171
Estijos vėliava Estija Talino oro uostas 1958801 2206791 1913172 1384831 1346236 1811536 1728430 1541832 1401059 997941 715859 605697 573493
Lietuvos vėliava Lietuva Kauno oro uostas 695509 830268 872618 809732 456698 410165 390881 248228 77350 27113 21732 19891 20137
Lietuvos vėliava Lietuva Palangos oro uostas 127890 128169 111133 102528 104600 101586 93379 110828 94000 76020 46666 45971 45660

Kryptys ir aviakompanijos[taisyti | redaguoti kodą]

Europos valstybės, į kurias yra tiesioginiai reguliarūs skrydžiai iš Vilniaus oro uosto:       visus metus       sezoniškai
Air Lituanica orlaivis Embraer E-175 Vilniaus oro uoste
Austrian Airlines orlaivis Fokker 70
Ryanair orlaivis Boeing 737–800 Vilniaus oro uoste
Scandinavian Airlines orlaivis Bombardier CRJ900
Small Planet Airlines Airbus A320-232 lėktuvas

Pagal 2014 m. vasario mėnesio būklę, iš Vilniaus oro uosto reguliarius skrydžius pagal tvarkaraštį į 43 Europos oro uostus 22 valstybių vykdo 19 oro linijų bendrovių.

Reguliarių skrydžių aviakompanijos, bazuojančios Vilniaus oro uoste savo lėktuvus:

Užsakomųjų skrydžių aviakompanijos, bazuojančios Vilniaus oro uoste savo lėktuvus:

Reguliarūs skrydžiai[taisyti | redaguoti kodą]

(2014-04-04 duom.)

Aviakompanijos emblema Aviakompanijos pavadinimas Skrydžio maršrutas Šalis Skrydžių sk./sav. Lėktuvo tipas
Vykdomi skrydžiai
Aeroflot logo.png Aeroflot Maskva – Šeremetjevo oro uostas Rusijos vėliava Rusija 7 Airbus A320 / Airbus A319
AirBaltic logotype.png AirBaltic Ryga – Rygos oro uostas Latvijos vėliava Latvija 28 Bombardier Dash 8 Q400 / Boeing 737–300
Air Lituanica (logo).jpg Air Lituanica Berlynas – Berlyno Tegelio oro uostas Vokietijos vėliava Vokietija 6 Bombardier CRJ200
Air Lituanica (logo).jpg Air Lituanica Briuselis – Briuselio oro uostas Belgijos vėliava Belgija 6 (nuo Rugsėjo 2 d.) Embraer E-175
Air Lituanica (logo).jpg Air Lituanica Miunchenas – Miuncheno oro uostas Vokietijos vėliava Vokietija 7

4

Embraer E-175
Air Lituanica (logo).jpg Air Lituanica Paryžius – Šarlio de Golio oro uostas Prancūzijos vėliava Prancūzija 6 (nuo Rugsėjo 6 d.) Embraer E-175
Air Lituanica (logo).jpg Air Lituanica Praha – Prahos Vaclavo Havelio oro uostas Čekijos vėliava Čekija 5 Bombardier CRJ200
Air Lituanica (logo).jpg Air Lituanica Malmė – Malmės oro uostas Švedijos vėliava Švedija 2 Embraer E-175
Air Lituanica (logo).jpg Air Lituanica Talinas – Talino oro uostas Estijos vėliava Estija 10 Bombardier CRJ200 / Embraer E-175
Austrian-logo.png Austrian Airlines / Tyrolean Airways Viena – Vienos oro uostas Austrijos vėliava Austrija 7 Fokker 100 / Fokker 70
Belavia logo.png Belavia Minskas – Minsko oro uostas Baltarusijos vėliava Baltarusija 8 Bombardier CRJ200
Brussels Airlines logo.png Brussels Airlines Briuselis – Briuselio oro uostas Belgijos vėliava Belgija 4 Airbus A319 / Avro RJ100
Estonian Air logo.gif Estonian Air Talinas – Talino oro uostas Estijos vėliava Estija 8 Embraer E-170 / Bombardier CRJ900
Finnair logo.png Finnair / Flybe Nordic Helsinkis – Vantos oro uostas Suomijos vėliava Suomija 13 Embraer E-170 / Embraer E-190
LOT Polish Airlines logo.png LOT Polish Airlines Varšuva – Šopeno oro uostas Lenkijos vėliava Lenkija 19 Embraer E-175 / Embraer E-170
Lufthansa logo.png Lufthansa Frankfurtas prie Maino – Frankfurto oro uostas Vokietijos vėliava Vokietija 14 Airbus A319 / Airbus A320
Norwegian Air Shuttle logo.png Norwegian Air Shuttle Oslas – Gardermoen oro uostas Norvegijos vėliava Norvegija 3 Boeing 737–300
Polet logo.jpg Polet Airlines Sankt Peterburgas – Pulkovo oro uostas Rusijos vėliava Rusija 2 Saab 2000
Ryanair Logo.png Ryanair Barselona – El Prat oro uostas Ispanijos vėliava Ispanija 2 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair Brėmenas – Brėmeno oro uostas Vokietijos vėliava Vokietija 2 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair Briuselis – Charleroi oro uostas Belgijos vėliava Belgija 2 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair Diuseldorfas – Weeze oro uostas Vokietijos vėliava Vokietija 2 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair Dublinas – Dublino oro uostas Airijos vėliava Airija 3 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair Korkas – Korko oro uostas Airijos vėliava Airija 1 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair Liverpulis – Liverpulio oro uostas Didžiosios Britanijos vėliava Didžioji Britanija 2 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair Londonas – Stansted oro uostas Didžiosios Britanijos vėliava Didžioji Britanija 7 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair Milanas – Bergamo oro uostas Italijos vėliava Italija 3 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair Oslas – Rygge oro uostas Norvegijos vėliava Norvegija 5 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair Paryžius – Bovės oro uostas Prancūzijos vėliava Prancūzija 3 Boeing 737–800
Ryanair Logo.png Ryanair Roma – Čijampino oro uostas Italijos vėliava Italija 2 Boeing 737–800
SASlogo.png Scandinavian Airlines Kopenhaga – Kopenhagos oro uostas Danijos vėliava Danija 19 Bombardier CRJ900
SASlogo.png Scandinavian Airlines / Braathens Regional Stokholmas – Arlandos oro uostas Švedijos vėliava Švedija 12 Saab 2000
Transaero logo.gif Transaero Maskva – Domodedovo oro uostas Rusijos vėliava Rusija 4 Boeing 737–500
Turkish Airlines logotipas.svg Turkish Airlines Stambulas – Atatiurko oro uostas Turkijos vėliava Turkija 3 Airbus A320 / Airbus A319
Ukraine International Airlines logotipas.svg Ukraine International Airlines Kijevas – Boryspilio oro uostas Ukrainos vėliava Ukraina 6 Boeing 737–500
UTair logo.gif UTair Aviation Maskva – Vnukovo oro uostas Rusijos vėliava Rusija 14 Bombardier CRJ200 / ATR 72-210
WizzAirlogo.png Wizz Air Barselona – El Prat oro uostas Ispanijos vėliava Ispanija 2 Airbus A320
WizzAirlogo.png Wizz Air Bergenas – Bergeno oro uostas Norvegijos vėliava Norvegija 2 Airbus A320
WizzAirlogo.png Wizz Air Donkasteris / Šefildas – Robino Hudo oro uostas Didžiosios Britanijos vėliava Didžioji Britanija 2 Airbus A320
WizzAirlogo.png Wizz Air Dortmundas – Dortmundo oro uostas Vokietijos vėliava Vokietija 2 Airbus A320
WizzAirlogo.png Wizz Air Eindhovenas – Eindhoveno oro uostas Nyderlandų vėliava Nyderlandai 3 Airbus A320
WizzAirlogo.png Wizz Air Londonas – Lutono oro uostas Didžiosios Britanijos vėliava Didžioji Britanija 8 Airbus A320
WizzAirlogo.png Wizz Air Milanas – Bergamo oro uostas Italijos vėliava Italija 4 Airbus A320
WizzAirlogo.png Wizz Air Oslas – Sandefjordo oro uostas Norvegijos vėliava Norvegija 2 Airbus A320
WizzAirlogo.png Wizz Air Paryžius – Bovės oro uostas Prancūzijos vėliava Prancūzija 2 Airbus A320
WizzAirlogo.png Wizz Air Roma – Leonardo da Vinčio-Fiumičino oro uostas Italijos vėliava Italija 2 Airbus A320
WizzAirlogo.png Wizz Air Stavangeris – Sola oro uostas Norvegijos vėliava Norvegija 2 Airbus A320
WizzAirlogo.png Wizz Air Tel Avivas – Tel Avivo Ben Gurion oro uostas Izraelio vėliava Izraelis 2 Airbus A320
WizzAirlogo.png Wizz Air Trondheimas – Trondheim Værnes oro uostas Norvegijos vėliava Norvegija 2 Airbus A320
WizzAirlogo.png Wizz Air Kutaisi – Kutaisi Davido statybininko tarptautinis oro uostas Gruzijos vėliava Gruzija 2 Airbus A320
WizzAirlogo.png Wizz Air Ukraine Kijevas – Zhuliany oro uostas Ukrainos vėliava Ukraina 3 Airbus A320
Logo wow air.png WOW air / Avion Express Reikjavikas – Keflaviko oro uostas Islandijos vėliava Islandija 1 (iki rugpjūčio 21 d.) Airbus A320
Planuojami skrydžiai
Air Lituanica (logo).jpg Air Lituanica Geteborgas – Geteborgo oro uostas Švedijos vėliava Švedija 2 (nuo birželio 15 d.) Bombardier CRJ200 / Embraer E-175
Norwegian Air Shuttle logo.png Norwegian Air Shuttle Stokholmas – Arlandos oro uostas Švedijos vėliava Švedija 3 (nuo gegužės 8 d.) Boeing 737–800
WizzAirlogo.png Wizz Air Corfu – Korfu Tarptautinis oro uostas Graikijos vėliava Graikija 1 (nuo birželio 15 d.) Airbus A320

Šiuo metu nėra tiesioginio susisiekimo (reguliarių skrydžių) iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto su šiomis Europos Sąjungos bei Šengeno sutarties valstybėmis:

Dirbusios aviakompanijos[taisyti | redaguoti kodą]

FlyLAL lėktuvas Vilniaus oro uoste

Po nepriklausomybės atkūrimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste reguliariuosius skrydžius yra vykdžiusios šios aviakompanijos:

Terminalas[taisyti | redaguoti kodą]

Modernizuotas keleivių terminalas

Keleivių terminalas skirstomas į atvykimo ir išvykimo sales. Senasis terminalas pastatytas 1954 m. 1993 m. oro uostas buvo išplėstas, senąjį terminalo pastatą sujungus su naujai pastatytu keleivių išvykimo terminalu. 2007 m. atidarytas modernizuotas keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus (atskirti Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių srautai). Atnaujinto keleivių terminalo plotas viršija 37 tūkst. kv. m., įrengtos 6 keleivių laipinimo galerijos, naudojama moderni keleivių registravimo įrangą, įkurtas prekybos kompleksas, atidarytas verslo klubas, Labai svarbių asmenų salė, priešais keleivių terminalą įrengtos mokamos automobilių stovėjimo aikštelės. Atvykimo salė yra pirmajame terminalo aukšte, kuri skirstoma į 3 sektorius. Pagrindiniu A sektoriumi naudojasi didžiausia dalis atvykstančių keleivių. Jis koridoriais susisiekia su iš kairės pusės esančiu sektoriumi B ir iš dešinės pusės esančiu sektoriumi C. Išvykimo salė yra antrajame terminalo aukšte, kur įrengta 30 keleivių registracijos vietų bei 14 išvykimo vartų.

Avarijos ir incidentai[taisyti | redaguoti kodą]

1959 m. gruodžio 17 d. 43-ios eskadrilės lėktuvas Li-2, vežęs 4 keleivius ir maždaug tonos svorio krovinį (radijo detalės, medikamentai ir pan.), pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. Žuvo lėktuvo radistas, lėktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keleiviai liko sveiki. Tyrimo metu nustatyta, kad pakilimas vykdytas visiškai neteisingai, o lėktuvo vadas Borisas Pautovas buvo alkoholikas, tuo metu turėjęs pagirias. Nors lėktuvas dar pradinėje kilimo stadijoje trenkėsi į žemę kairiuoju ratu, lėktuvo vadas toliau bandė kilti, kol lėktuvas tėškėsi į žemę maždaug už pusantro kilometro nuo aerodromo. Informacijos apie gyventojų aukas nėra.[7]

SAS lėktuvas Dash-8-400 po avarinio nusileidimo Vilniaus oro uoste

2007 m. rugsėjo 12 d. Skandinavijos avialinijų lėktuvas Bombardier Dash 8 Q400, reiso numeris 2748, pakilo iš Kopenhagos oro uosto skrydžiui į Palangą. Lėktuvu skrido 48 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Lėktuvui pradėjus leistis Palangos oro uoste, pilotai pastebėjo, kad neužsifiksavo dešinės pusės važiuoklės ratas. Maždaug valandą sukus ratus virš Palangos oro uosto ir pasikonsultavus su bendrovės vadovybe Kopenhagoje bei Vilniaus oro uostu, priimtas sprendimas leistis sostinėje, nes čia platesni nusileidimo takai ir stipresnės gelbėjimo tarnybų pajėgos. Nusileidęs lėktuvas Vilniaus oro uoste virto ant dešiniojo sparno ir sustojo pasisukęs 90 laipsnių kampu. Niekas iš 48 keleivių ir 4 įgulos narių rimčiau nenukentėjo, jie buvo evakuoti per avarinius išėjimus. Medikų pagalbos prireikė tik stiuardui.

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Autobusas jungiantis oro uostą ir Vilniaus centrą
Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis

Autobusai[taisyti | redaguoti kodą]

Vilniaus oro uostą ir miesto centrą jungia keturi tiesioginiai savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ transporto maršrutai: Nuo liepos 1 dienos, pasikeitus Vilniaus viešojo transporto organizavimui, keičiasi maršrutai, važiuojantys į oro uostą.

  • 3G maršrutas: Oro uostas – Centras – Ukmergės g. – Fabijoniškės (Greitasis maršrutas – stoja ne visose stotelėse)
  • 1 maršrutas: Oro uostas – Kauno g. – Stotis
  • 2 maršrutas: Oro uostas - Vikingų g. - Stotis
  • 4 maršrutas: Kirtimai – Oro uostas (Rodūnios kelio st.) – Stotis (Rodiūnios kelio st. yra prie oro uosto viešbučio, 5 minutės kelio pėsčiomis)
  • 88 maršrutas: Oro uostas – Centras – Senamiestis – Europos aikštė

Privačių vežėjų maršrutai:

  • FLYBUS: Vilniaus Oro uostas – PanevėžysRyga[8]
  • TOKS: Vilniaus Oro uostas – Stotis (kelionės kaina – 3 Lt)[9]

Traukiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis.

2008 m. birželio mėnesį buvo pradėta statyti Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis, o 2008 m. spalį buvo oficialiai atidaryta geležinkelio jungtis tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrinės geležinkelio stoties. Vilniaus oro uostas yra vienintelis oro uostas Baltijos šalyse, turintis tiesioginę jungtį su miesto centru. Šiuo maršrutu numatyti 16 reisai per dieną. Atstumas nuo Oro uosto iki Vilniaus centrinės geležinkelio stoties yra 4,3 km, todėl keleiviams kelionė trunka ne ilgiau kaip 7 minutes. Tai greičiausias būdas pasiekti oro uostą iš centrinės miesto dalies. Traukiniai kursuoja kasdien nuo 6 val. 25 min. iki 19 val. 32 min. Intervalas tarp reisų nuo 35 min. piko metu iki 1 val. 15 min. ne piko metu.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Tarptautinis Vilniaus oro uostas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Deutsche Lufthansa skrydžių schema 1955 m.
  2. LOT skrydžių schema 1939 m.
  3. LOT skrydžių schema 1955 m.
  4. Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1956-57 m.
  5. Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1961-62 m.
  6. Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1956-57 m.
  7. http://rokiskis.popo.lt/2013/05/22/pabiros-apie-sovietmecio-katastrofas-lietuvoje/#comments Katastrofos ir įvykiai 1959 m.
  8. FLYBUS
  9. TOKS