Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
History of China
Kinijos istorija
Legendiniai valdovai
Sia dinastija
Šangų dinastija
Džou dinastija
Činų dinastija
Hanų dinastija
Šešių dinastijų laikotarpis
Trys valstybės
Vakarų Dzin
Pietų ir šiaurės dinastijos
Sui dinastija
Tang dinastija
5 dinastijos ir 10 karalysčių
Song dinastija
Juan dinastija
Ming dinastija
Čing dinastija
Kinijos Respublika
Kinijos Liaudies Respublika

Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis (tradiciniai rašmenys: 五代十國; supapr.: 五代十国; pinyin: Wǔdàishíguó), sutrumpintai dar vadinamas Udai, Vudai907-960 politinės sumaišties laikotarpis Kinijoje po Tang dinastijos, prieš Song dinastiją. Šiaurės Kinijoje viena po kitos valdė penkios dinastijos, o Pietuose buvo įkurta daugiau nei tuzinas savarankiškų valstybių (nors tradiciškai minimos dešimt).

Penkios dinastijos

  • Vėlyvoji Liang (後梁 hòu Liáng, 907-923)
  • Vėlyvoji Tang (後唐 hòu Táng, 923-936)
  • Vėlyvoji Dzin (後晉 hòu Jìn, 936-947)
  • Vėlyvoji Han (後漢 hòu Hàn, 947-951)
  • Vėlyvoji Džou (後周 hòu Zhōu, 951-960)

Dešimt karalysčių

Politinė situacija[taisyti | redaguoti kodą]

Tang dinastijos valdymo pabaigoje daug įtakos valstybėje turėjo karinių regionų valdytojai – jiedushi (dzieduši). Tai buvo viena iš dinastijos žlugimo priežasčių.

Šiaurė[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurės Kinijoje įtakingiausias buvo Zhu Wen (Džu Venas). Tang dinastijos pasitikėjimą įgavo dalyvaudamas malšinant Huang Čao sukilimą. Per keletą metų jis sunaikino savo kaimynus ir įsitvirtino valdžioje. 904 m. jo pastangomis nužudytas imperatorius Džaodzongas, nauju imperatoriumi tapo 13 metų Džaodzongo sūnus. 907 m. Džu Venas privertė vaiką atsisakyti sosto ir paskelbė įkuriąs Vėlyvąją Liang dinastiją.

Tačiau daug kitų karinių regionų valdytojų irgi buvo paskelbę savarankiškų valstybių įkūrimą, ir ne visi pripažino naująją dinastiją. 923 m. Li Cunxu (Li Cunsiu) pasiskelbė imperatoriumi, nuvertė Vėlyvosios Liang valdžią ir įkūrė Vėlyvąją Tang dinastiją. Jam pavyko vėl suvienyti didžiąją dalį Šiaurės Kinijos.

Tačiau 936 m. Vėlyvąją Tang pakeitė Shi Jingtang (Ši Dzingtangas) įkurta Vėlyvoji Dzin dinastija. Ši Dzingtangui tai pasiekti pavyko su kidanių imperijos pagalba. 943 m. kidaniai įsiveržė į sostinę Kaifengą ir nuvertė Vėlyvąją Dzin, tačiau, negalėdami išlaikyti teritorijų, kitamet jie pasitraukė.

947 m. į sostinę įžengė karo vadas Liu Zhiyuan (Liu Džijuanas). Jis paskelbė įkuriąs Vėlyvąją Han dinastiją. 951 m. ją nuvertė generolas Guo Wei (Guo Vei), Vėlyvosios Džou įkūrėjas. Vėlyvosios Han imperatoriaus šeimos narys Liu Chong (Liu Čongas) tuo pačiu metu įkūrė Šiaurės Han valstybę ir su kidanių pagalba bandė nuversti Vėlyvąją Džou. 951 m. mirus Guo Vei, į sostą atsisėdo jo įsūnis Chai Rong (Čai Žongas). 954 m. jam pavyko nugalėti Šiaurės Han ir kidanių pajėgas. 956-958 m. sudavė stiprių smūgių Pietų Tang – vienam stipriausių Pietų Kinijos režimų. 959 m. Čai Žongas puolė kidanių imperiją ir pasiekė keletą pergalių.

960 m. sostą atėmė generolas Zhao Kuangyin (Džao Kuangjinas) – jis įkūrė Šiaurės Song dinastiją. Su šios dinastijos įkūrimu oficialiai baigiasi Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis. Per kitus du dešimtmečius naujoji dinastija nugalėjo visus Kinijoje likusius kitus režimus. Kinija visiškai suvienyta 982 m.

Pietūs[taisyti | redaguoti kodą]

Pietų Kinijoje valstybėlės ne sekė viena po kitos, o gyvavo greta. 920 m. buvo susikūrusios Wu (U), Wuyue (Ujue), Min, Pietų Han, Chu (Ču), Jingnan (Dzingnan), Ankstyvoji Shu (Šu) valstybės. Sičuaną 925 m. užėmė Šiaurė, tačiau 934 m. ten nepriklausomybę paskelbė Vėlyvoji Shu (Šu) valstybė. 937 m. U pakeitė Pietų Tang.

Pietų Kiniją taip pat draskė karai. U konfliktavo su savo kaimynėmis. Min ir Ču ištikus vidinei krizei, Pietų Tang pasinaudojo situacija ir jas užėmė. Ilgainiui stipriausia valstybe pietinėje Kinijos dalyje tapo Pietų Tang. Bet 956958 m. ji buvo priversta Vėlyvajai Džou dinastijai atiduoti žemes į šiaurę nuo Jangdzės upės.

Šiaurės Song 963 m. nugalėjo Dzingnan ir Uping (tai, kas liko iš Ču valstybės), 965 m. – Vėlyvąją Šu, 971 m. – Pietų Han, 975 m. – Pietų Tang. 978 m. pasidavus Ujue ir Čingjuan (buvusi Min valstybė), visa Pietų Kinija buvo pajungta naujai centrinei valdžiai.

Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių valstybės Wudai-orn.png
Penkios dinastijos: Vėlyvoji Liang (907-923) | Vėlyvoji Tang (923-936) | Vėlyvoji Džin (936-947) | Vėlyvoji Han (947-951) | Vėlyvoji Džou (951-960)
Dešimt karalysčių: Vu (904-937) | Vujue (904-978) | Ming (909-945) | In (943-945) | Ču (897-951) | Pietų Han (917-971) | Ankstyvoji Šu (907-925) | Vėlyvoji Šu (934-965) | Džingnan (Nanping) (906-963) | Pietų Tang (937-975) | Šiaurės Han (951-979)

Valdovai[taisyti | redaguoti kodą]

Šventyklos vardas1 Pomirtinis vardas Asmeninis vardas Lietuviškai Valdymo metai Laikotarpiai²

Vėlyvoji Liang dinastija

Tàizǔ
太祖
Zhū Wēn
朱溫
Taidzu;
Džu Ven
907-912 Kāipíng (開平 kaiping; 907-911)
Qiánhuà (乾化 čianhua; 911-912)
Mòdì
末帝
Zhū Zhèn
朱瑱
Modi; Džu Džen 913-923 Qiánhuà (乾化 čianhua; 913-915)
Zhēnmíng (貞明 dženming;915-921)
Lóngdá (龍德 longda; 921-923)

Vėlyvoji Tang dinastija

Zhuāngzōng
莊宗
Lǐ Cúnxù
李存勗
Džuangdzong; Li Cunsiu 923-926 Tóngguāng (同光; tongguang, 923-926)
Míngzōng
明宗
Lǐ Sìyuán 李嗣源 arba
Lǐ Dǎn 李亶
Mingdzong; Li Sijuan; Li Dan 926-933 Tiānchéng (天成 tiančeng;926-930)
Chángxīng (長興 čangsing;930-933)
Mǐndì
節閔帝
Lǐ Cónghòu
李從厚
Mindi; Li Conghou 933-934 Yìngshùn (應順 jingšun)
Mòdì
末帝
Lǐ Cóngkē
李從珂
Modi; Li Congke 934-936 Qīngtài (清泰 čingtai; 934-936)

Vėlyvoji Dzin dinastija

Gāozǔ高祖 Shì Jìngtáng
石敬瑭
Gaodzu; Ši Dzingtang 936-942 Tiānfú (天福 tianfu; 936-942)
Chūdì
出帝
Shì Chóngguì
石重貴
Čudi; Ši Čonggui 942-947 Tiānfú (天福 tianfu; 942-944)
Kāiyùn (開運 kaijun; 944-947)

Vėlyvoji Han dinastija

Gāozǔ
高祖
Liǔ Zhīyuǎn 劉知遠 Gaodzu; Liu Džijuan 947-948 Tiānfú (天福 tianfu; 947)
Qiányòu (乾祐
čianjou; 948)
Yǐndì
隱帝
Liǔ Chéngyòu
劉承祐
Indi; Liu Čengjou 948-950 Qiányòu (乾祐 čianjou; 948-950)

Vėlyvoji Džou dinastija

Tàizǔ
太祖
Guō Wēi
郭威
Taidzu; Guo Vei 951-954 Guǎngshùn (廣順 guangšun; 951-954)
Xiǎndé (顯德 siande; 954)
Shìzōng
世宗
Chái Róng
柴榮
Šidzong; Čai Žong 954-959 Xiǎndé (顯德 siande; 954-959)
Gōngdì
恭帝
Chái Zōngxù
柴宗訓
Gongdi; Čai Dzongsiu 959-960 Xiǎndé (顯德 siande; 959-960)

U Jue karalystė

Tàizǔ
太祖
Wǔ Sùwáng
武肅王
Qián Liú
錢鏐
Taidzu; U Suvang; Čian Liu 904-932 Tiānbǎo (天寶 tianbao; 908-923)
Bǎodà (寶大 baoda; 923-925)
Bǎozhèng (寶正 baodženg; 925-932)
Shìzōng
世宗
Wén Mùwáng
文穆王
Qián Yuánquàn
錢元瓘
Šidzong; Ven Muvang; Čian Juančiuan 932-941 -
Chéngzōng
成宗
Zhōng Xiànwáng
忠獻王
Qián Zuǒ
錢佐
Čengdzong; Džong Sianvang; Čian Dzuo 941-947 -
Zhōng Xùnwáng
忠遜王
Qián Zōng
錢倧
Džong Siunvang; Čian Dzong 947 -
Zhōng Yìwáng
忠懿王
Qián Chù
錢俶
Džong Ivang; Čian Ču 947-978 -

Min ir In karalystės

Tàizǔ
太祖
Zhōng Yìwáng
忠懿王
Wáng Shěnzhī
王審知
Taidzu; Džong Ivang; Vang Šendži 909-925 -
Wáng Yánhàn
王延翰
Vang Janhan 925-926 -
Tàizōng
太宗
Huìdì
惠帝
Wáng Yánjūn
王延鈞
Taidzong; Huidi; Vang Jandziun 926-935 Lóngqǐ (龍啟 longči; 933-935
Yǒnghé (永和 jonghe; 935)
Kāngzōng
康宗
Wáng Jìpéng
王繼鵬
Kangdzong; Vang Dzipeng 935-939 Tōngwén (通文 tongven; 936-939
Jǐngzōng
景宗
Wáng Yánxī
王延羲
Dzingdzong; Vang Jansi 939-944 Yǒnglóng (永隆 jonglong; 939-944)
Tiān Dédì
天德帝 (In imperatorius)
Wáng Yánzhèng
王延政
Tian Dedi; Vang Jandženg 943-945 Tiāndé (天德 tiande; 943-945)

Dzing Nan (Nan Ping) karalystė

Wǔ Xìnwáng
武信王
Gāo Jìxīng
高季興
U Sinvang; Gao Dzising 909-928 -
Wén Xiànwáng
文獻王
Gāo Cónghuì
高從誨
Ven Sianvang; Gao Conghui 928-948 -
Zhen Yìwáng
貞懿王
Gāo Bǎoróng
高寶融
Džen Ivang; Gao Baožong 948-960 -
Shìzhōng
侍中
Gāo Bǎoxù
高寶勗
Šidzong; Gao Baosiu 960-962 -
Gāo Jìchōng
高繼沖
Gao Dzičong 962-963 -

Ču karalystė

Wǔ Mòwáng
武穆王
Mǎ Yīn
馬殷
U Movang; Ma In 897-930 -
Héng Yángwáng
衡陽王
Mǎ Xīshēng
馬希聲
Heng Jangvang; Ma Sišeng 930-932 -
Wén Zhāowáng
文昭王
Mǎ Xīfàn
馬希範
Ven Džaovang; Ma Sifan 932-947 -
Fèi Wáng
廢王
Mǎ Xīguǎng
馬希廣
Fei Vang; Ma Siguang 947-950 -
Gōng Xiàowáng
恭孝王
Mǎ Xī’è
馬希萼
Gong Siaovang; Ma Si-e 950 -
Mǎ Xīchóng
馬希崇
Ma Sičong 950-951 -

U karalystė

Tàizǔ
太祖
Xiào Wǔdì
孝武帝
Yáng Xíngmì
楊行密
Taidzu; Siao Udi; Jang Singmi 904-905 Tiānyòu (天祐 tianjou; 904-905)
Lièzōng
烈宗
Jǐngdì
景帝
Yáng Wò
楊渥
Liedzong; Dzingdi; Jang O 905-908 Tiānyòu (天祐 tianjou; 905-908)
Gāozǔ
高祖
Xuāndì
宣帝
Yáng Lóngyǎn
楊隆演
Gaodzu; Siuandi; Jang Longjan 908-921 Tiānyòu (天祐 tianjou; 908-919)
Wǔyì (武義 u-i; 919-921)
Ruìdì
睿帝
Yáng Pǔ
楊溥
Žuidi; Jang Pu 921-937 Shùnyì (順義 šun-i; 921-927)
Qiánzhēn (乾貞 čiandžen; 927-929)
Dàhé (大和 dahe; 929-935)
Tiānzuò (天祚 tiandzuo; 935-937)

Nan Tang karalystė

Xiānzhǔ 先主
arba Lièzǔ 烈祖
Lǐ Biàn Siandžu; Liedzu; Li Bian 937-943 Shēngyuán (昇元 šengjuan; 937-943)
Zhōngzhǔ 中主
arba Yuánzōng 元宗
Lǐ Jǐng
李璟
Džongdžu; Juandzong; Li Dzing 943-961 Bǎodà (保大 baoda; 943-958)
Jiāotài (交泰 dziaotai; 958)
Zhōngxīng (中興 džongsing; 958)
Hòuzhǔ
後主
Wǔwáng
武王
Lǐ Yù
李煜
Houdžu; Uvang; Li Ju 961-975 -

Nan Han karalystė

Gāozǔ
高祖
Tiān Huángdàdì
天皇大帝
Liǔ Yán 劉巖
arba Liǔ Yǎn
Gaodzu; Tian Huangdadi; Liu Jan 917-925 Qiánhēng (乾亨 čianheng; 917-925)
Báilóng (白龍 bailong; 925-928)
Dàyǒu (大有 dajou; 928-941)
Shāngdì
殤帝
Liǔ Fēn
劉玢
Šangdi; Liu Fen 941-943 Guāngtiān (光天 guangtian; 941-943)
Zhōngzōng
中宗
Liǔ Chéng
劉晟
Džongdzong; Liu Čeng 943-958 Yìngqián (應乾 ingčian; 943)
Qiànhé (乾和 čianhe; 943-958
Hòuzhǔ
後主
Liǔ Chǎng
劉鋹
Houdžu; Liu Čang 958-971 Dàbǎo (大寶 dabao; 958-971)

Bei Han karalystė

Shìzǔ
世祖
Shén Wǔdì
神武帝
Liǔ Mín
劉旻
Šidzu; Šen Udi; Liu Min 951-954 Qiányòu (乾祐 čianjou; 951-954)
Ruìzōng
睿宗
Xiào Hédì
孝和帝
Liǔ Chéngjūn
劉承鈞
Žuidzong; Siao Hedi; Liu Čengdziun 954-970 Qiányòu (乾祐 čianjou; 954-957)
Tiānhuì (天會 tianhui; 957-970)
Shàozhǔ
少主
Liǔ Jì’ēn
劉繼恩
Šaodzu; Liu Dzi-en 970 -
Yīng Wǔdì
英武帝
Liǔ Jìyuán
劉繼元
Ing Udi; Liu Dzijuan 970-982 Guǎngyùn (廣運 guangjun; 970-982)

Čian Šu karalystė

Gāozǔ
高祖
Wáng Jiàn
王建
Gaodzu; Vang Dzian 907-918 Tiānfù (天復 tianfu; 907)
Wǔchéng (武成 učeng; 908-910)
Yǒngpíng (永平 jongping; 911-915)
Tōngzhèng (通正 tongdženg; 916)
Tiānhàn (天漢 tianhan; 917)
Guāngtiān (光天 guangtian; 918
Hòuzhǔ
後主
Wáng Yǎn
王衍
Houdžu; Vang Jan 918-925 Qiándé (乾德 čiande; 918-925)
Xiánkāng (咸康 siankang; 925

Hou Šu karalystė

Gāozǔ
高祖
Mèng Zhīxiáng
孟知祥
Gaodzu; Meng Džisiang 934 Míngdé (明德 mingde; 934)
Hòuzhǔ
後主
Mèng Chǎng
孟昶
Houdžu; Meng Čang 938-965 Míngdé (明德 mingde; 934-938)
Guǎngzhèng (廣政 guangdženg; 938-965)

1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš šventyklos arba pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą. Dešimties Karalysčių valdovai įvardijami asmeniniais vardais. Nan Tang karalystės valdovai įvardijami prie Nan Tang pridedant pomirtinį vardą (Hòuzhǔ vadintas Lǐ Hòuzhǔ 李後主.
2 Laikotarpio pavadinimas – imperatoriaus valdymo devizas, pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius. Skliausteliuose kursyvu – lietuviška pavadinimo transkripcija.