Hujė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hujė
Huế
Nui Ngu Binh.jpg
Miesto panorama, tolumoje – Ngubinio kalnas

Hujė
16°28′0″N 107°36′0″E / 16.46667°N 107.6°E / 16.46667; 107.6 (Hujė)Koordinatės: 16°28′0″N 107°36′0″E / 16.46667°N 107.6°E / 16.46667; 107.6 (Hujė)
Laiko juosta: (UTC+7)
Valstybė: Vietnamo vėliava Vietnamas
Provincija: Tuatieno-Hujės provincija
Gyventojų (2010): 305 705
Commons-logo.svg Vikiteka: HujėVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 678

Hujė (viet. Huế) – miestas vidurio Vietname, Pietų Kinijos jūros pakrantėje, prie Hjongo upės žiočių, ~700 km į pietus nuo Hanojaus. Tuatieno-Hujės provincijos centras. Pro miestą eina Hanojaus–Hošimino plentas ir geležinkelis, yra Fubajaus tarptautinis oro uostas. Ryžių valymo, miškų kirtimo, tekstilės pramonė, statybinių medžiagų gamyba[1]. Verčiamasi turizmu, amatais (azijinių kepurių nón lá gamyba, tradicinių drabužių áo dài siuvimas).

Paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas pasižymi turtingu architektūriniu paveldu: yra XIX a. Ngujenų karališkasis miestas (rūmai ir citadelė), imperatorių kapai, XVII a. Tienmu pagoda (aukščiausia šalyje) bei daug kitų pagodų, budistų šventyklų ir vienuolynų. Hjongo upės pakrantėje yra prancūziškų vilų kompleksas. Veikia Hujės karališkojo meno muziejus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas išaugo valdant Ngujenų karališkajai dinastijai, kuri XVIIXIX a. kontroliavo pietinį Vietnamą. Iki Ngujenų užkariavimo 1775 m., Hujės vietoje buvo Fusuano (Phú Xuân) miestas. 18021945 m. Hujė buvo Vietnamo sostine. Vietnamo karo metu miestas atsidūrė visiškai šalia Šiaurės ir Pietų Vietnamo ribos ir priklausė pietiečiams. 1968 m. miestas smarkiai apgriautas Hujės mūšio metu, o kraštą užkariavus Vietkongui daug istorinio palikimo sunaikinta, kadangi Ngujenų dinastija laikyta buržuaziniais feodalininkais.

1993 m. Hujės senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 473 psl.